Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas, įvardinantis didžiausias Vidurio ir Rytų Europos (VRE) įmones, parodė:
- 2018-ieji metai VRE regione buvo pelningi, bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4,3 proc.;
- Į TOP 500 sąrašą patekusios įmonės augino pajamas ir sukūrė daugiau darbo vietų, tačiau arši konkurencija mažino jų pelną: bendrosios įmonių pajamos pernai augo 9,6 proc. ir pasiekė 698 mlrd. Eur, tačiau grynasis pelnas krito 1,6 proc. iki 30 mlrd. Eur.;
- TOP 500 reitinge tradiciškai dominuoja kuro, energetikos, chemijos ir farmacijos sektorių įmonės, sudarančios 19 proc. visų į reitingą patekusių bendrovių. Toliau rikiuojasi automobilių ir transporto, prekybos, elektronikos ir telekomunikacijų įmonės;
- Kaip ir anksčiau, daugiausia į TOP 500 patekusių įmonių veikia Lenkijoje – jų šiame sąraše yra 175.
Lietuvos bendrovių, patekusių į naująjį „Coface“ TOP 500 reitingą, skaičius išaugo nuo 19 iki 21, kai Estijos įmonių padaugėjo nuo 7 iki 11, o Latvijos – nuo 6 iki 7. VRE regione Lietuva pirmauja pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse, ir tokių darbuotojų vis daugėja: pernai jų buvo 11,2 proc., skaičiuojant nuo visų šalyje dirbančiųjų skaičiaus, šiemet – 12,8 proc.. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Estiją beveik 3 kartus, o Latviją – daugiau nei 6 kartus. Iš visų VRE šalių Lietuvos didžiosios įmonės pasižymi aukščiausiu mokumo indeksu, bendrai įvertintu 7,4 balais. Bendrasis šalies rizikingumas įvertintas A3 balu (patenkinamai), o verslo aplinka Lietuvoje pelnė aukštą A2 (stabilų) įvertį.
Pagal įmonių skaičių, patekusių į TOP 500 reitingą, Lietuva tarp 12 šalių, kaip ir pernai, užėmė 6-tąją vietą, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 9-ta. Bendrai 21 Lietuvos įmonė, patekusi į TOP 500, pasiekė 26,052 mlrd. Eur apyvartos (palyginus su 21,27 mlrd. Eur pernai), tačiau šių bendrovių bendrasis pelnas sumenko iki 750 mln. Eur, palyginus su 958 mln. Eur 2017 metais.
Pirmasis Lietuvos įmonių šešetukas stabiliai kilo reitinge, smuko „Achemos koncerno“ pozicijos
Tarp Lietuvos didžiausių įmonių reitinge stabilus išliko pirmasis šešetukas, kuriame visoms bendrovėms pavyko pakilti reitinge: „Orlen Lietuva“ pakilo į 18-tą vietą (pernai buvo 20 vieta), „Vilniaus prekyba“ pakilo į 21 vietą (buvo 30), „Maxima Grupė“ užėmė 32 vietą (buvo 37), „Maxima LT“ turi 102 vietą (buvo 106), „Lietuvos energija“ pakilo į 160 vietą (buvo 172), „Sanitex“ dabar užima 203 vietą (buvo 205).
Pernai tarp Lietuvos bendrovių septintoje vietoje buvęs „Achemos koncernas“ šiemet prarado 15 pozicijų ir iš 258 vietos reitinge nukrito į 273 vietą.
Didžiausiu augimu stebino „Kauno grūdai“, į reitingą pirmą kartą pateko „Euroaphoteka“ ir „VG Holding“
Didžiausiu šuoliu tarp lietuviškų įmonių pasižymėjo „Kauno grūdai“, pakilę 269 pozicijomis nuo 713 iki 444 vietos. Įspūdingai augo „Neo Group“ (pakilo 128 vietomis iš 551 į 423) ir „Girteka Logistics“ (pakilo 105 vietomis, iš pernai turėtos 390 į 285 šiemet). „ME Investicija“ pagerino vietą reitinge 73 pozicijomis ir šiemet pakilo į 227 vietą (pernai buvo 300). Ryškiais šuoliais taip pat pasižymėjo „Viada LT“ (pakilo 77 vietomis, iš 405 į 328), „Spektator“ (kilo 45 vietomis, nuo 430 iki 385) ir „Kesko Senukai Lithuania“ (kilo 38 pozicijomis, iš 337 iki 299).
Į naująjį TOP 500 reitingą dvi Lietuvos įmonės pateko pirmą kartą: „Euroaphoteka“ iš karto pelnė 329 vietą, o „VG Holding“ užėmė 435 poziciją.
Labiausiai krito „Linas Agro Group“, iš TOP 500 reitingo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“
Pernai turėję 494 poziciją reitinge, šiemet iš jo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“, praradę 22 pozicijas ir dabar esantys 516 vietoje. Labiausiai reitinge krito „Linas Agro Group“: prarado net 41 poziciją, ir iš 320 vietos smuko iki 361. 29 pozicijas, palyginti su 2017 metais, šiemet prarado ir „Energijos skirstymo operatorius“, iš 351 vietos nukritęs iki 380 vietos. „MG Baltic koncernas“ smuko 7 pozicijomis, iš 357 vietos iki 364.
Kas aštuntas darbuotojas Lietuvoje pluša didžiosiose įmonėse: pirmaujame visame VRE regione
Kaip pažymima „Coface“ TOP 500 reitingo ekonominėje apžvalgoje, Lietuva užima pirmą vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse. Ir tokių darbuotojų vis daugėja: 2017 metais jų buvo 11,2 proc. (146544), o 2018-aisias – jau 12,8 proc. (168277.).
„Coface“ ekspertų vertinimu, augo vienam Lietuvos gyventojui tenkanti šalies metinio BVP suma: ji kilo nuo 14,8 tūkst. Eur 2017 metais iki 16,1 tūkst. Eur pernai. Pagal šį rodiklį tarp 12-os šalių Lietuva užėmė 5-tąją vietą, pralenkusi Lenkiją (12,9 tūkst. Eur), Vengriją, (13,5 tūkst. Eur), Latviją (15,3 tūkst. Eur), Serbiją (6,1 tūkst. Eur), Kroatiją (11,9 tūkst. Eur), Bulgariją (7,8 tūkst. Eur) ir Rumuniją (10,4 tūkst. Eur), tačiau nusileidusi Čekijai (19,6 tūkst. Eur) , Slovakijai (16,6 tūkst. Eur), Slovėnijai (22,9 tūkst. Eur) ir Estijai (19,5 tūkst. Eur).
2018 metais pagal BVP augimą (3,5 proc.) Lietuva nusileido daugumai VRE šalių ir aplenkė tik Čekiją (3,0 proc.), Bulgariją (3,0 proc.) ir Kroatiją (2,6 proc.). Kitų Baltijos šalių ekonomikos augo sparčiau: Estija – 3,9 proc., o Latvija – 4,8 proc..
„Pagrindiniais VRE ekonomikos augimo veiksniais buvo privatus vartojimas, didėjančios investicijos į ilgalaikį turtą ir eksportas. Nors šie rodikliai didėjo lėčiau, nei ankstesniais metais, tačiau išlaikė augimą, nepaisant euro zonos sulėtėjimo“, – komentuoja Grzegorz Sielewicz, „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.
Komentuodamas Lietuvos ekonominę padėtį, G. Sielewicz prognozuoja, kad 2019 metais šalies ūkio augimas nebebus toks ryškus, kaip ankstesniais 2017 ir 2018 metais, ir sieks 3 proc.. Augantis užimtumas, šiek tiek padidėjusi imigracija ir silpnas produktyvumo didėjimas subalansuos darbo užmokesčio augimą, taip pat ir namų ūkių vartojimą. Santykinai aukštas minimalus darbo užmokestis neigiamai paveiks įmonių konkurencingumą ir galimybes eksportuoti. Didėjanti įtampa tarptautinėje prekyboje turės neigiamos įtakos eksportui ir prekybai. Prognozuojama, kad mažės ir investicijų, kurios pastaraisiais metais pastebimai augo dėl palyginti palankių sąlygų gauti kreditavimą.
Eksperto teigimu, gali mažėti verslo pasitikėjimas ateitimi, išliks sunkumų surandant kvalifikuotų darbuotojų, o neigiamas šių veiksnių pasekmes galėtų sušvelninti efektyvesnis ES lėšų panaudojimas.
Apie TOP 500 reitingą:
Jau vienuoliktąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2018 m. metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. Kartu su įmonių pajamomis „Coface“ sudarytame VRE TOP 500 reitinge įvertinti tokie rodikliai kaip apyvartos, grynojo pelno ir darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai.
Apie „Coface“:
70 metų veiklos patirtis ir gerai išplėtotas atstovybių tinklas yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys tvirtas „Coface“ pozicijas pasaulinėje kreditų draudimo ir rizikos valdymo rinkoje. Siekdami įgyvendinti tikslą tapti lanksčiausiai veikiančia kreditų draudimo bendrove pasaulyje, „Coface“ ekspertai nuolat stebi pasaulio ekonomikos pokyčius ir dalinasi įžvalgomis su daugiau kaip 50 000 klientų, padedant jiems plėtoti sėkmingai augantį ir dinamišką verslą. Visame pasaulyje daugiau kaip šimte šalių „Coface“ atstovybėse dirba apie 4100 specialistų. Bendrovės apyvarta 2018 m. siekė 1,4 mlrd. eurų.
