Europarlamentarai ragina sutelkti socialinę ir finansinę paramą, vietos investicijas, laikinas kompensacijas ir pereinamojo laikotarpio pagalbą žvejams, kad būtų išvengta nepagrįstų sunkumų.
Jie akcentuoja, kad žuvų išteklių valdymas turi remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir ragina gerinti duomenų surinkimą šioms rekomendacijoms pagrįsti. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant mokslinį nuoseklumą, priduria EP nariai.
Europarlamentarai taip pat pakartoja savo raginimą Komisijai pasiūlyti ES didžiųjų kormoranų populiacijos valdymo planą Baltijos jūros žvejybos ir akvakultūros srityje ir siūlo pasitelkti prevencines priemones, nuostolių kompensavimą ir finansavimą iš ES ir nacionalinių šaltinių.
Rezoliucijoje taip pat smerkiamas Rusijos neatsakingas ir netausus Baltijos jūros žuvų išteklių naudojimas bei Rusijos šešėlinio laivyno vykdomos operacijos, kuriomis apeinami svarbiausi reguliavimo standartai, todėl didėja naftos išsiliejimo ir kitų pavojų aplinkai rizika.
EP pranešėja Isabella Lövin (Žalieji, Švedija) teigė: „Po daugelio neatsakingo valdymo ir politinių nesėkmių metų Europos Parlamentas pagaliau siunčia aiškią žinią Komisijai ir ES vyriausybėms: dabartinė padėtis turi keistis. Baltijos jūra nebegali ištverti daugiau tuščių pažadų ir atidėliotų veiksmų. Laikas atkurti mūsų jūrą. Milijonai piliečių aštuoniose su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse tikisi, kad politikai prisiims atsakomybę.“
Pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai pablogėjo padėtis Baltijos jūroje. Susiduriama su dideliais aplinkosaugos iššūkiais, tokiais kaip jūros vandens atšilimas, mažėjantis druskingumas, eutrofikacija (per didelis maistinių medžiagų kiekis) ir invazinės rūšys. Šie iššūkiai, kartu su padidėjusiais transporto srautais, intensyvesne žvejyba ir statomais vėjo jėgainių parkais daro įtaką žuvims, jų nerštavietėms ir neigiamai veikia tam tikrų komercinių žuvų, pavyzdžiui, menkių, išteklius.
