Mano Europa

Lietuvos Laisvės Gynėjai nusipelno mūsų visų pagarbos, nes be jų parodytos narsos šiandien Europa būtų kitokia

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius simboliškai pirmąjį metų pokalbį apie savaitės aktualijas pradėjo Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Parlamentarai turėjo ką prisiminti, nes abu dalyvavo tuose kruvinuose sausio įvykiuose. Tačiau šiandien jie tą dieną mini kaip mūsų visų pergalės dieną.

„Sausio 13-oji, svarbi diena, nesvarbu, kiek metų praeitų. 30 metų – labai daug, bet atrodo, kad viskas vyko tik vakar“, – sakė R. Juknevičienė.

A.Kubilius pasveikino visus su šia pergalės diena, tačiau paminėjo, jog prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius pirmiausia turėtų pasidalinti signatarė Rasa Juknevičienė.

R.Juknevičienė prisiminė, jog tuomet didžiulė įtampa tvyrojo jau nuo sausio 8 d., o ir būtent sausio 12–oji buvo gana rami diena. Europarlamentarė tuo metu buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatė, išrinkta Pasvalio apygardoje, todėl pagal Sąjūdžio sudarytus sąrašus padėjo organizuoti žmonių ir savo artimųjų atvykimą prie Aukščiausiosios Tarybos pastato. Susirinkę žmonės giedojo, dainavo dainas, tvyrojo ramybė, kuomet kitoje upės pusėje pasigirdo šūviai.

Signatarė skubiai sugrįžo į Aukščiausiosios Tarybos pastatą ir gavo užduotį skambinti ir kviesti atvykti deputatus, nes buvo pasirodžiusi žinia, jog šalyje nėra Vyriausybės.

„Norėčiau, kad būtų pirma ir paskutinė tokio tikro karo diena mano gyvenime, – dalijosi prisiminimais R. Juknevičienė. – Buvo kalbama, jog jei puls desantininkai, tai bus daroma per tuometinės salės stiklinį stogą ir tai įvyks iki 6 val. ryto. Koks buvo palengvėjimas, kai išaušus rytui, desantininkų puolimo taip ir nepatyrėm“.

Didelį įspūdį R. Juknevičienei paliko prof. Vytautas Landsbergis, kuris, praleidęs ne vieną nemigo naktį, sugebėdavo iš tribūnos aiškiai, tarsi iš užrašų išdėstyti esamą padėtį.

A.Kubilius tuomet buvo Sąjūdžio vykdomasis sekretorius ir nuo sausio 8 d. visas naktis leido Sąjūdžio būstinėje, kurioje turėdami tik du geležinius strypus bei „molotovo kokteilį“ buvo pasiruošę gintis. Pasitarus su Sąjūdžio vadovybe, buvo organizuojami žmonių atvykimai iš kitų miestų ir rajonų, kad žmonės galėtų budėti prie Aukščiausiosios Tarybos ir televizijos pastatų Vilniuje. Parlamentaras taip pat prisiminė, kaip „Žigulių“ automobiliu sekė tankų koloną, kuri pro išgriautą karinio miestelio tvorą judėjo Aukščiausiosios Tarybos pastato link. Grįžus į Sąjūdžio būstinę pasigirdo šūviai ir buvo užimta televizija, todėl greitai suorganizuota Sąjūdžio naujienų transliacija iš Kauno.

R.Juknevičienė pabrėžė, jog Sausio 13-oji išsiskiria iš kitų Lietuvos mūšių ir yra ypatinga tuo, jog dar gyvi tų įvykių dalyviai, jie viską prisimena. „Galbūt todėl ši diena yra tokia jautri ir tokia svarbi, galbūt todėl ji yra taip atakuojama iš rytų“,  – sakė parlamentarė, primindama apie nuolat skleidžiamą dezinformaciją.

Parlamentarai diskutavo apie Sausio 13–osios įvykių reikšmę ir svarbą Europos kontekste. R. Juknevičienei labai stipri pasirodė EK pirmininkės Ursulos von der Leyen kalba apie istorinius šios dienos įvykius Lietuvoje, iš kurios galima susidaryti įspūdį apie tai, kaip šie įvykiai atrodė žmonėms, gyvenantiems Vakarų pasaulyje, į kurį tuomet veržėsi Lietuva.

„Sakyčiau, tai – unikali kalba, nes, tiesą sakant, nesu girdėjęs tokių kalbų iš nė vieno Europos Sąjungos lyderių ir nesu girdėjęs Ursulos von der Leyen panašaus tipo kalbų, – sakė A. Kubilius, – Nes, ką pabrėžė ir EK pirmininkė, dėl Sąjūdžio, dėl Lietuvos, dėl prof. Vytauto Landsbergio vaidmens ir prasidėjo Sovietų Sąjungos griūtis“.

„Kova už demokratiją buvusioje imperijoje dar nėra pasibaigusi ir po 30 metų mes galime kalbėti apie Lietuvos tolesnį vaidmenį, kodėl mums turi rūpėti Rytų partnerystė, demokratija Rusijoje, nes tai yra ir mūsų saugumo klausimas“, – sutarė pašnekovai.

U. von der Leyen žodžiai apie demokratijos gynybą yra labai aktualūs ir labai prasmingi dabartiniame globalaus pasaulio kontekste. Tuomet laimėdami padėjome Sovietų Sąjungos imperijai sugriūti ir ta griūtis leido mums išsivaduoti. Kitoms šalims, kaip Ukrainai ar Sakartvelui, tas kelias dar tęsiasi.

„Mūsų darbai ir mūsų uždaviniai toliau lieka ypač svarbūs, ir ačiū Sausio 13-ajai, visiems žmonėms, kurie padėjo pasiekti tokią pergalę“, – sakė A. Kubilius.

„Lietuvos Laisvės Gynėjai nusipelno mūsų visų pagarbos, todėl, kad be jų parodytos narsos šiandien Europa būtų kitokia“, – cituodama Europos Komisijos pirmininkę sakė R. Juknevičienė.

Yra dalykų, kurie vis dar tęsiasi nuo pat Sausio 13-osios, kuomet Lietuva susidūrė su išoriniu priešu. Ir tuomet ne visa Lietuva gynėsi, nes buvo priešiškai nusiteikusių jėgų. Todėl šiandien vyksta labai „keista“ diskusija dėl istorinio Vytauto Landsbergio vaidmens. Yra tokių, kurie vis dar jaučia pyktį tai atsikūrusiai Lietuvai ir neleidžia priimti sprendimų dėl Vytauto Landsbergio statuso.

„Pagal tuo metu Laikinąjį Pagrindinį įstatymą „laikinąją Konstituciją“  Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis buvo aukščiausias valstybės pareigūnas“, – sakė A. Kubilius. Primindamas istorinę Lietuvos konstituciją  jis pridūrė, jog tai yra visiškai tuščias ginčas, kuriame susideda pavydas, kažkokios ambicijos, vaikiškumas, kuris po keliasdešimt metų atrodys gėdingai ir juokingai.

„Sausio 13-oji kiekvienais metais įgauna vis daugiau reikšmės, – baigdama pokalbį sakė signatarė R. Juknevičienė. – Tikiuosi, kad klausimą, kas tuomet buvo šalies vadovas, Lietuva išspręs profesoriui Vytautui Landsbergiui dar esant su mumis. Niekas neabejoja, jog žmonės apgynė Aukščiausiąją Tarybą, tačiau tauta ir stipri lyderystė atvedė mus ten, kur šiandien esame“.

Parlamentarė užsiminė, kad artimiausias jos EP darbotvarkės klausimas – aukščiausiu lygiu spręsti dėl Lietuvos teisėjų ir pareigūnų, dirbusių Sausio 13-osios byloje, persekiojimo. „Tikrai nepaliksime klausimo taip, kad Rusija galėtų kelti bylas Sausio 13-osios byloje dirbusiems Lietuvos pareigūnams“, – pabrėžė R. Juknevičienė.

Baigdami pokalbį ir sveikindami visus su Sausio 13-osios švente, parlamentarai sakė, jog būtina tęsti tai, kas pradėta prieš 30 metų, nes demokratiją reikia saugoti, ginti ir įtvirtinti.

elp

Gal patiks?

Taip pat skaitykite:

Back to top button