2024, kovo 19, Antradienis

Europos Parlamente priimti kertiniai sprendimai dėl klimato taršos mažinimo

Europos Parlamento nariai pritarė trims ES kovos su klimato kaita teisės aktams, kuriais siekiama iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apsaugoti piliečius.

Po diskusijų birželio pradžioje vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino savo poziciją dėl trijų pagrindinių ES teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti klimato taršą. Pagal Europos klimato teisės aktą ES planuoja iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 metų lygiu, o iki 2050 metų pasiekti neutralų šių išlakų poveikį klimatui. Parlamentas dabar yra pasirengęs pradėti derybas su ES valstybių vyriausybėmis dėl šių teisės aktų.

Pritarus šioms taisyklėms, kartu žengtas didelis žingsnis, siekiant ES tikslo iki 2030 m. tapti nepriklausomai nuo Rusijos tiekiamo brangaus ir taršaus iškastinio kuro.

EP nariai siekia skatinti įmones toliau mažinti išmetamų teršalų kiekį ir investuoti į mažai anglies dioksido naudojančias technologijas. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) turėtų būti reformuota, įtraukiant pastatus ir kelių transportą, o nuo 2029 m., — ir piliečius. Nemokamų leidimų turi būti palaipsniui atsisakoma nuo 2027 m., ir jie būtų visiškai panaikinti iki 2032 m. ATLPS reformai pritarė 439 EP nariai, 157 nepritarė, o 32 susilaikė.

EP nariai ragina sukurti plačiau pritaikomą ir greičiau įgyvendinamą ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), kuris numatytų mokestį trečiųjų šalių gamintojų importuojamoms prekėms, kurios pagamintos nesilaikant ES aplinkosaugos standartų. Tai padėtų išvengti anglies dioksido nutekėjimo ir paskatintų mažinti poveikį klimatui už ES ribų. Anksčiau įvedus PADKM, iki 2032 m. būtų panaikinti nemokami ATLPS leidimai. Naujojo mokesčio įvedimui pritarė 479 EP nariai, 103 nepritarė, o 48 susilaikė.

Parlamentas kartu pritarė siūlymui įsteigti Socialinį klimato fondą (450 balsų už, 115 prieš, 55 susilaikius), kurio lėšomis būtų kompensuojamos išlaidos didžiausią energijos nepriteklių ir judumo suvaržymus patiriantiems gyventojams. Šio fondo parama būtų skiriama reaguojant į kylančias kelių transporto degalų ir šildymo kuro kainas. Lėšos taip pat būtų investuojamos į pastatų renovaciją, atsinaujinančių išteklių energiją ir perėjimą nuo privataus prie viešojo transporto, įskaitant bendrakeleivių pavežimą, bei į aktyvaus transporto rūšis, tokias kaip dviračiai.

Mėnesio pradžioje Parlamentas pritarė kitiems klimato kaito paketo teisės aktams: siūlymui nuo 2035 m. parduoti tik „švarius“ naujus automobilius, ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą taikyti aviacijos sektoriui, sugriežtinti ES valstybių kovos su klimato kaita įsipareigojimų pasidalinimą ir pritaikyti žemės ir miškų naudojimą natūraliai anglies dioksido saugyklai.

- Reklama -

Naujausi straipsniai