Europarlamentarai pritarė 5 mlrd. eurų dydžio fondo, skirto paremti labiausiai nuo „Brexit“ nukentėjusioms ES valstybėms ir regionams, steigimui. Lėšų numatyta ir Lietuvai.

 

Parlamento ir ES Tarybos derybininkai suderino prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo detales šių metų birželį, o šis susitarimas sulaukė plataus europarlamentarų palaikymo (652 balsai už, 32 prieš, 11 susilaikė). Naujojo fondo taisyklės numato, kad dar šiais metais ES valstybėms būtų skirta 1,6 mlrd. eurų (2018 m. kainomis). Likę 3,4 mlrd. eurų būtų išmokėti lygiomis 1,2 mlrd. eurų dalimis 2022 ir 2023 m., o dar 1 mlrd. eurų – 2025 m.

Fondo parama galės būti skirta tik veikloms, kurios sušvelnins neigiamas „Brexit“ pasekmes ES valstybėse ar jų regionuose, pavyzdžiui, smulkiam verslui, vietos bendruomenėms, darbo vietų kūrimui ar ES piliečių reintegracijai. Europarlamentarų dėka pusantrų metų pratęstas finansuotinų veiklų terminas, todėl ES valstybėms bus kompensuojamos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. patirtos „Brexit“ išlaidos.

Fondo lėšos bus paskirstomos pagal tris kriterijus: ES valstybės prekybos su Jungtine Karalyste (JK) svarbą, žvejybos JK išskirtinėje ekonominėje zonoje mastą ir jūros pasienio, esančio prie JK, gyventojų skaičių. Manoma, kad didžiausią „Brexit“ poveikį pajus Airijai, todėl šiai šaliai numatyta didžiausia paramos suma (apie 1 milijardas eurų). Savo ruožtu Nyderlandams, Prancūzijai, Vokietijai ir Belgijai numatyta taip pat reikšminga paramos suma. Lietuvai iš šio fondo numatyta skirti apie 12 mln. eurų.

EP pranešėjas Pascal Arimont (Europos liaudies partija, Belgija) pažymėjo: „ES pasiruošusi padėti nuo „Brexit“ nukentėjusiam verslui, regionams ir valstybėms. Šio rezervo dėka sugebėjome greitai užtikrinti Europos paramą ir nukreipti 5 milijardus eurų ten, kur jų labiausiai reikia. Kartu užtikrinome, kad pirmoji paramos dalis pasiektų ES valstybes jau šiais metais.“

Naujojo fondo veiklos pradžiai dar reikalingas formalus ES Tarybos pritarimas.

Print Friendly, PDF & Email