2024, kovo 29, Penktadienis

Europarlamentarai užtikrino pajėgesnį atsaką į ekstremalias situacijas

Šio mechanizmo dėka ES ir jos valstybės yra geriau pasirengusios kovoti su didelio masto nelaimėmis ne tik savo teritorijoje, bet ir visame pasaulyje. Europos Komisija gali reikšmingai prisidėti finansuodama transporto priemonių dislokavimo ir gelbėjimo darbus, o nuo „rescEU“ sukūrimo 2019 m. ES šalys gali kartu skirti lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat medicinos įrangos ir lauko ligoninių. Neseniai pradėtas telkti ir naujas strateginis „rescEU“ medicinos apsaugos priemonių rezervas, prie kurio jau prisijungė devynios ES šalys.

Bet kuri pasaulio šalis, taip pat Jungtinės Tautos ir jos agentūros ar kita tarptautinė organizacija gali kreiptis pagalbos per ES civilinės saugos mechanizmą. Vien 2020 m. mechanizmas buvo panaudotas daugiau kaip 100 kartų – pavyzdžiui, reaguojant į koronaviruso pandemiją, sprogimą Beirute, potvynius Ukrainoje, Nigeryje ir Sudane, žemės drebėjimą Kroatijoje ir tropinius ciklonus Lotynų Amerikoje bei Azijoje.

Iš 2021–2027 m. ES biudžeto civilinės saugos mechanizmui bus skirta 1,263 mlrd. eurų, o iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės – papildomai 2,056 mlrd. eurų. Visa tai sudaro maždaug penkis kartus daugiau lėšų nei per praėjusį finansinį laikotarpį. Kilus ekstremaliai situacijai, Europos Komisija galės tiesiogiai gauti reikiamų išteklių iš „rescEU“ rezervo.

Rezoliucija priimta 641 EP nariui balsavus už, 44 prieš ir 14 susilaikius. Diskusijos metu europarlamentarai atkreipė dėmesį į svarbų ES civilinės saugos mechanizmo vaidmenį COVID-19 pandemijos metu, kuris atskleidė valstybių solidarumą. Jie pasidžiaugė tuo, kad sutarta geriau koordinuoti veiksmus, taip pat suteikti daugiau lankstumo ir išteklių būsimoms didelio masto krizėms spręsti.

- Reklama -

Naujausi straipsniai