Europarlamentarai siūlo skatinti geležinkelių transportą kaip saugią ir tvarią alternatyvą kelių transportui bei aviacijai. Kartu jie ragina imtis priemonių, kad kelionės traukiniais būtų patrauklesnės, patikimesnės, kokybiškesnės ir prieinamesnės. Jie apgailestauja, kad geležinkelių konkurencingumą mažina dideli prieigos prie infrastruktūros mokesčiai, taip pat kontrolės sistemų ir eksploatavimo taisyklių įvairovė.
EP pabrėžia, kad ne visos valstybės turi reikiamas traukinių jungtis su likusia Europos dalimi, todėl siūlo sukurti geležinkelių junglumo indeksą. Europarlamentarų susirūpinimą kelia tai, kad kai kuriose kaimo ir pasienio vietovėse ardomi geležinkelių tinklai ir traukinių stotys. Jie siūlo plėsti ir tobulinti esamą infrastruktūrą, plėtoti tarptautinius geležinkelių koridorius ir atkurti Europos naktinių traukinių tinklą. Kartu EP ragina pasiūlyti daugiau skaitmeninių bilietų, tinkamų skirtingoms transporto rūšims, taip pat geriau informuoti keleivius apie jų teises ir gerinti neįgalių keleivių prieigą.
„Fantastiška matyti tokią plačią Europos paramą geležinkeliams – ekologiškam ir novatoriškam mūsų transporto sistemos pagrindui. Europos geležinkelių metais bus pasiekta apčiuopiamų patobulinimų keleiviams ir kroviniams. Norime skatinti investicijas į šiuolaikišką skaitmeninę geležinkelių infrastruktūrą, gerinti dalijimąsi informacija ir bilietų pardavimą, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas įvairioms transporto rūšims. Naujasis geležinkelių junglumo indeksas padės nustatyti Europos geležinkelių tinklo spragas ir nukreipti investicijas ten, kur jų labiausiai reikia“, – pažymėjo EP pranešėja Anna Deparnay-Grunenberg (Žalieji, Vokietija).
Geležinkeliai yra viena iš ekologiškiausių ir labiausiai energiją taupančių transporto rūšių: jie išmeta tik 0,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES, o kelių transportas – daugiau kaip penktadalį. Todėl geležinkeliams numatomas itin svarbus vaidmuo siekiant ES klimato neutralumo iki 2050 m. Šiuo metu 75 proc. sausuma vežamų krovinių ES transportuojama keliais. Siekiama, kad iki 2030 m. 30 proc., o iki 2050 m. daugiau kaip pusė krovinių būtų pervežama traukiniais ir laivais.