Pasak Europos liaudies partijos atstovo Michael Gahler (Vokietija), J. Borrell vizitas „atvėrė akis tiems, kurie turėjo iliuziją“. Jis ragino priimti ES Magnitskio įstatymą ir numatyti sankcijas Rusijos režimui artimiems oligarchams. Socialistų ir demokratų atstovė Kati Piri (Nyderlandai) piktinosi, kad Rusija pasinaudojo J. Borrell vizitu tam, kad pažemintų ir įžeistų ES, ir ragino ES Tarybą vieningai sutarti dėl griežtų sankcijų V. Putino režimui. Dacian Cioloș („Atnaujinkime Europą“, Rumunija) teigė, jog J. Borrell vizitas į Maskvą buvo klaida, pakenkusi ES reputacijai ir nusiuntusi „neteisingą diplomatinę žinią“.
Savo ruožtu Tapatybės ir demokratijos frakcijos atstovas Tierry Mariani (Prancūzija) pavadino J. Borell vizitą Maskvoje „realistišku, reikalingu ir drąsiu“. Jis ragino ES atsisakyti Šaltojo karo nuostatų. Pasak Žaliųjų atstovo Sergey Lagodinsky (Vokietija), J. Borrell vizitas privertė ES „prablaivėti“. Jis ragino Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybes padaryti atitinkamas išvadas: sutarti dėl sankcijų V. Putino režimui ir sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą.
Europos konservatorių ir reformuotojų atstovė Anna Fotyga (Lenkija) apgailestavo, kad ES vyriausiojo įgaliotinio vizitas, surengtas neatsižvelgus į europarlamentarų ir kai kurių vyriausybių patarimus, leido Rusijos režimui pažeminti ES ir jos partnerius. Savo ruožtu Kairės atstovė Clare Daly (Airija) klausė, kodėl tiek dėmesio skiriama A. Navalnui, o ignoruojami politiniai kaliniai kitose šalyse, tokie kaip kadaise J. Assange. Ji kritikavo „prieš Rusiją nukreiptą geopolitinę darbotvarkę“ ir ragino „plėtoti dialogą, o ne karą“.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) kalbėjo: „Po jūsų vizito Maskvoje ES vaizduojama kaip silpna. ES vadinama nepatikima partnere. Vizitas buvo organizuotas be tinkamo pasirengimo užkirsti kelią Kremliaus pastatytoms pinklėms ir vyko pagal Rusijos scenarijų. Netiesioginė žala ir nusivylimas dėl vizito yra didžiulis. Turbūt paprasčiausia tai paaiškinti iš ES piliečių perspektyvos: gaunu jų paklausimų, kupinų apgailestavimo ir kritikos dėl to, kad ES negali patenkinti jų lūkesčių. Stengiuosi pateikti jiems pagrįstą paaiškinimą, kodėl svarbiausias ES diplomatas išvyko į Maskvą nepaisydamas kelių valstybių narių ir šio Parlamento patarimų. Ypač turint omenyje, kad vizitas neatvėrė durų A. Navalnui į laisvę ir nesustabdė smurto prieš taikius protestuotojus Rusijoje.“
Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) paragino nuodugniai persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, neturėti iliuzijų dėl V. Putino režimo, taikyti ES sankcijas režimo asmenims, atsakingiems už „Navalno bylą“, taip pat nedelsiant atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto. „Santykiuose su Rusija ES turi pereiti nuo paradigmos „V. Putinas pirmiausia“ prie „demokratija pirmiausia“, pridūrė europarlamentaras, kartu paraginęs ES „teikti demokratijos gynimui tokią pačią pirmenybę kaip ir kovai su klimato kaita“. A. Kubilius ragino ginti demokratiją kartu su naująja JAV administracija, prieš Rusijos Dūmos rinkimus įteisinti prevencines sankcijas už rinkimų klastojimą, įkirti Baltarusijos ir Rusijos gyventojų teisingumo centrus ES teritorijoje, taip pat gerokai padidinti ES investicijas į Rytų partnerystės šalių sėkmę. „ES turi turėti strateginę savo būsimų santykių su demokratine Rusija viziją, kuri taip galėtų įkvėpti ir Rusijos žmones“, – pridūrė europarlamentaras.
Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) teigė: „Praėjusios savaitės ES vyriausiojo įgaliotinio J, Borrell vizitas į Rusiją sukėlė daug abejonių. Akivaizdu, kad Kremliaus agresyvi politika nebetenkina Rusijos piliečių – apie tai liudija masiniai protestai, o A. Navalno apnuodijimas ir įkalinimas beveik trejiems metams yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir politinio susidorojimo pavyzdys. Savo akimis matome, kaip Kremlius toliau bando sumenkinti ir pašalinti bet kokį pasipriešinimą ar opoziciją. Kremlius pasinaudojo Europos Sąjunga bei mūsų įvaizdžiu, o vizito metu iš Rusijos išprašė Vokietijos, Švedijos bei Lenkijos diplomatus. Vyriausiasis įgaliotinis J. Borrell vykusios bendros spaudos konferencijos metu privalėjo išreikšti raginimą išlaisvinti A. Navalną, taip pat reaguoti į Rusijos užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl Krymo aneksijos ir kitų klausimų, kuriais Europos Parlamente esame išreiškę griežtą poziciją. Deja, griežtesnės ES pozicijos neišgirdome. Šiuo metu reikalaujame griežtų ir tikslių sankcijų Kremliaus režimui bei raginame į Rusijos agresiją pro pirštus žiūrinčias ES šalis nares atsigręžti į tai, kas vyksta ES pasienyje.“
Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) kalbėjo: „Vyriausiojo įgaliotinio juodasis penktadienis Maskvoje turi pagaliau padėti susivokti ES šalių sostinėse, kad V. Putinas tikrai nepasikeis. Rusija kada nors pasikeis, bet ne V. Putinas. ES politikoje V. Putino režimo atžvilgiu reikia esminių pokyčių. Visų pirma reikia nustoti mąstyti apie Rusiją kaip apie V. Putino Rusiją. Mums reikia galvoti apie žmones Rusijoje. Rusijos žmonėms V. Putinas yra didžiausia grėsmė. V. Putinas yra didžiausias pasaulio rusofobas, nes jis bijo rusų. Pokytis ES politikoje turi būti nukreiptas į pokyčius Rusijoje. Po kelių dešimtmečių svajonių apie Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko turime suprasti, kad tokia Europa neįmanoma, jei ją kursime su Kremliaus režimu. Demokratinė Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko be A. Lukašenkos, V. Putino ir kitų diktatorių – tokią svajonę aš palaikau. Pone Borrell, norint padėti kenčiantiems rusams, reikia važiuoti ne į Maskvą. Reikia kuo greičiau sėsti už bendro stalo su mūsų parneriais Vašingtone ir pradėti ruošti bei įgyvendinti bendrą demokratijos gynimo planą, kuris apimtų V. Putino sulaikymo strategiją.“
