Gruodžio 15 d. Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė, būdama viena iš keturių pagrindinių Europos Parlamento pranešėjų, Briuselyje dalyvavo eiliniame ilgalaikių trilogo derybų raunde dėl ES reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP, angl. – NDICI), kuriose buvo pasiektas galutinis politinis susitarimas tarp Europos Parlamento ir Tarybos.
Šis reglamentas sujungia daugumą iki šiol atskirai veikusių ES finansinių instrumentų, kuriais finansuojama ES politika vystomojo bendradarbiavimo, kaimynystės ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Per šį instrumentą bus finansuojama didžioji dalis Europos Sąjungos užsienio politikos veiksmų globaliu mastu per ateinančių septynerių metų laikotarpį. Reglamentas susideda iš keleto komponentų – geografinių programų, taip pat ir Kaimynystės programa, kuriai bus skirta apie 20 mlrd. eurų; tematinių programų – žmogaus teisių ir demokratijos, pilietinės visuomenės, stabilumo ir taikos bei globalių iššūkių srityse; greitojo atsako veiksmų; bei rezervo nenumatytiems poreikiams.
Bendras reglamento biudžetas siekia beveik 80 mlrd. eurų.
„Derybose man asmeniškai buvo ypač svarbu pasiekti, kad būtų įtrauktos branduolinės saugos nuostatos, kurių pradiniame reglamento projekte nebuvo. Teko įdėti ypač daug pastangų įtikinti kolegas Taryboje ir Komisijoje, kad nepaisant to, jog šio reglamento lėšomis nebus finansuojama jokia branduolinės energijos gamybos veikla, Astravo atominės elektrinės pavyzdys aiškiai parodo, kad Europos Sąjungai reikia turėti daugiau svertų paveikti tas šalis, kurios piktybiškai nesilaiko tarptautinių branduolinės saugos standartų. Džiaugiuosi, kad pavyko šią nuostatą įtraukti kaip teisinę reglamento nuostatą“, – pabrėžė Europos Parlamentui atstovavusi viena iš pranešėjų R. Juknevičienė.
Šiose derybose taip pat buvo pasiektas susitarimas tarp Europos Parlamento ir Tarybos klausimais, dėl kurių buvo sunkiausia surasti bendrą kompromisą – dėl institucijų vaidmens reglamento valdymo bei peržiūros procesuose ir dėl lėšų paskirstymo. Pavyko suderinti nuostatas jautrioje ES šalims narėms migracijos srityje. Europos Parlamentas taip pat pasiekė didesnio įsitraukimo apibrėžiant konkrečius tikslus ir prioritetines sritis bendradarbiavimui su partneriais, taip pat užtikrinanti didesnę atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą, galimybę kelti aktualius strateginius klausimus reglamento įgyvendinimo eigoje per specialų aukšto lygio geopolitinį dialogą su Komisija.
„Noriu pasveikinti Rasą su puikiu rezultatu. Šis reglamentas apimtimi ir kompleksiškumu nusileidžia bene tik ES septynerių metų biudžetui, mačiau kiek pastangų ir laiko užėmė šis darbas. Manau, kad Rasos kaip pagrindinės pranešėjos įsitraukimo į reglamento derinimą dėka, pavyko užtikrinti Lietuvai aktualių klausimų įtvirtinimą“, – pažymėjo Andrius Kubilius, Lietuvos Europos Parlamento narių delegacijos Europos liaudies partijos frakcijoje vadovas.
Intensyvus derybinis darbas vyko 14 mėnesių, surengti septyni aukščiausio lygio derybų etapai, per keturiasdešimt techninio lygio derybų. Šiame derybų etape pasiekus galutinį politinį susitarimą tarp Europos Sąjungos institucijų, bus baigtas derinti reglamento tekstas ir surengtas baigiamasis trilogas, po kurio suderėtam tekstui dar turės pritarti Europos Parlamento atsakingi komitetai.
„Derybas šiek tiek apsunkino tai, kad Taryba ilgai neturėjo galutinės pozicijos, kuri buvo patvirtinta tik šią vasarą – dėl to, kiek lėšų iš ES biudžeto bus skirta šiam reglamentui, bei dėl Europos Vystymosi Fondo ir Europos Kaimynystės instrumento įtraukimo į šio reglamento sudėtį. Taip pat iššūkių sukėlė ir COVID-19 pandemija, tačiau ji nenutraukė intensyvaus darbo. Dirbome ir nuotoliniu būdu, ir susitikdami „gyvai“ laikantis visų būtinų saugumo taisyklių. Nors dėl šių objektyvių priežasčių derybas baigiame kiek vėliau, nei planuota, džiaugiuosi, kad pavyko susitarti dar Vokietijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu. Dabar jau tikrai galime pasakyti, kad kūdikis gimė“, – pažymėjo Europos Parlamento narė.
Šio trilogo metu, atsižvelgiant į R. Juknevičienės iniciatyvą, buvo preliminariai sutarta pakeisti reglamento pavadinimą į „Globali Europa“, siekiant geriau atspindėti reglamento svarbą bei pavadinimą padaryti suprantamesnį ir įsimintinesnį Europos piliečiams.
