Antradienį Europos Parlamentas (EP) plenariniame posėdyje Strasbūre svarstė, o šį ketvirtadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria raginama įsteigti Specialųjį tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo.
Rezoliucijos iniciatoriai europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė paragino Europos Sąjungą imtis lyderystės ir paspartinti kovą su Rusijos agresijos nebaudžiamumu.
Diskusijoje dėl tribunolo įsteigimo pasisakęs EP narys A. Kubilius, kuris dalyvavo ir rezoliucijos rengime, pabrėžė, kad jei norime taikos, tie, kurie ją griauna, turi būti griežtai nubausti.
„Teisingumo reikia ne tik ukrainiečiams. Teisingumo reikia mums visiems, teisingumo reikia taikai. Tokio teisingumo negalima atidėti, nes atidėtas teisingumas – jokio teisingumo. Yra trys nusikaltimų, daromų karo metu, rūšys: pati karo agresija; karo nusikaltimai – kaip Bučoje; nusikaltimai žmogiškumui, pvz., genocidas. Karo agresija yra vadinama „visų karo nusikaltimų motina“. Tai – nusikaltimas prieš taiką, tai „valstybės vadovų nusikaltimas“ – tik valstybių vadovybės priima sprendimą imtis karo agresijos“ , – pažymėjo A. Kubilius.
Europarlamentaro teigimu, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas, tačiau jis neturi įgaliojimų tirti karo agresijos nusikaltimus.
„Štai todėl būtinas Specialusis tribunolas. Ne tik Putinui, tačiau ir Lukašenkai, nes pastarasis leidžia naudoti Baltarusios teritoriją nusikalstamai Rusijos agresijai. Kelias atgal į taiką prasideda nuo Specialiojo tribunolo įsteigimo. Nevėluokime bent jau su Tribunolu taip, kaip vėluojame su „Leopard“ tankų tiekimu“, – paragino A. Kubilius.
Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad „ES ir valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Ukraina ir tarptautine bendruomene, pageidautina JT ir kituose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Europos Taryboje, ESBO ir G-7, turi siekti, kad būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkų politinės ir karinės vadovybės įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, ir rasti teisiškai pagrįstą bendrą kelią šiuo klausimu“ .
Taip pat dokumente pažymima, „kad tokio tribunolo įsteigimas užpildys svarbią dabartinės tarptautinės baudžiamosios justicijos institucinės struktūros spragą ir turėtų būti grindžiamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui taikomomis normomis ir principais, kaip nustatyta Romos statute.“
ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė antradienį pasisakydama dėl Tribunolo steigimo pakartojo Švedijos premjero Europos Parlamente pasakytus žodžius, kad „Ukrainos pergalė yra egzistencinė visai Europai ir egzistencinė visam pasauliui“ .
„Visi turime būtent taip suprasti ir mūsų pačių atsakomybę. Priimsime teisingą ir reikalingą rezoliuciją dėl Specialaus tribunolo karo nusikaltėliams, tačiau ar rezoliucija taps kūnu? Ar atsiras pakankamai drąsių Vyriausybių vadovų, prezidentų, kurie įkurs tokį tribunolą nedelsdami. Tikiuosi, taip!“ – sakė EP narė.
Pasak R. Juknevičienės, „mes parodėme neįtikėtiną vienybę, tačiau po kiekvieno Rusijos smūgio siaubingomis raketomis į ukrainiečių namus, jaučiuosi kalta, kad darome nepakankamai”.
„Turime įveikti baimes dėl mūsų pačių ir veikti daug ryžtingiau“, – pabrėžė europarlamentarė.
Rezoliucijos projekte taip pat pažymima, „kad tokio specialaus agresijos nusikaltimo tribunolo įsteigimas bus labai aiškus signalas tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei, kad V. Putinas ir visa Rusijos politinė ir karinė vadovybė gali būti nuteisti už agresijos Ukrainoje nusikaltimą; pabrėžiama, kad tokio tribunolo įsteigimas taip pat būtų aiškus signalas Rusijos ir jos sąjungininkių politiniam ir verslo elitui, kad V. Putino vadovaujamai Rusijos Federacijai nebeįmanoma grįžti prie įprastų santykių su Vakarais“.
Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „nors tiksli specialiojo tribunolo veiklos tvarka ir sudėtis dar nenustatyta, jie turės atitikti aukščiausius skaidrumo ir nešališkumo kriterijus; be to, mano, kad specialusis tarptautinis tribunolas turi turėti jurisdikciją tirti ne tik Vladimiro Putino ir Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės, bet ir Aliaksandro Lukašenkos bei politinės ir karinės vadovybės Baltarusijos, kaip palankios valstybės, iš kurios teritorijos ir su kurios logistine parama Rusijos Federacija vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą, veiksmus, nes tai atitinka agresijos nusikaltimo apibūdinimą pagal Romos statuto 8 bis f straipsnį“.