2024, kovo 28, Ketvirtadienis

A. Kubilius: „Atsiveria galimybės Lietuvai daryti įtaką ES politikai tomis nuostatomis, kurios mums yra svarbios“

Ši savaitė Europos Parlamente buvo pažymėta rimtais pokyčiais: Rasa Juknevičienė
buvo išrinkta didžiausios Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vicepirmininke. Pasak A.
Kubiliaus – tai istorinis pasiekimas, nes ši pozicija yra labai svarbi. Iki šiol iš lietuvių
parlamentarų niekas tokio posto dar nebuvo užėmęs. A. Kubilius pajuokavo, kad R.
Juknevičienė nuo šiol bus jo tiesioginė viršininkė.

„Kad tai atsitiktų, labai daug prisidėjo Andrius. Gal pusantro mėnesio jis mane
įtikinėjo. Be to, susiklostė tam palankios aplinkybės. Europos Parlamente apskritai daug
pareigūnų keičiasi, kai praeina pusė kadencijos laikotarpio. ELP grupėje naujai renkamas
buvo ir pirmininkas, tiesa, iš vieno kandidato. Juo tapo Manfredas Weberis, vokietis iš
Bavarijos. Frakcijoje yra dešimt vicepirmininkų vietų. Dauguma, kurie buvo anksčiau
išrinkti, pageidavo likti. Bet Sandra Kalnietė iš Latvijos, ne pirmą kadenciją vicepirmininkė,
nusprendė pasitraukti. Taigi atsivėrė kelias kandidatuoti, nes ji atstovavo Baltijos ir Šiaurės
šalims mūsų politinėje grupėje. Kubiliui kilo mintis pasiūlyti mane, nors jis būtų žymiai
geresnis kandidatas ir vicepirmininkas, nes tikrai turi daugiau užsidegimo daryti reikšmingus
darbus EP. Bet S. Kalnietė atstovavo ne tik Šiaurės šalims ir mūsų regionui. Grupėje yra
sutartas lyčių lygybės balanso klausimas: turi būti ne mažiau 30 proc. vienos kurios nors
lyties atstovų. Taip ir iškrito man korta. Supratau savo atsakomybę. Jei neišnaudosime šitos
galimybės, jos gali daugiau ir nebūti. Buvo konkurencija iš visų šešių – trijų Baltijos ir trijų
Šiaurės šalių – atstovų. Danijos atstovė norėjo pati kandidatuoti. Ji dalyvavo ir sudarė
konkurenciją, bet gavo labai mažai balsų. Mūsų buvo išrinkta dešimt. Pagal balsų skaičių
buvau tarp penkių, gavusių daugiausiai balsų“, – rinkimų peripetijas pasakojo R.
Juknevičienė.

A. Kubilius patikslino, kad R. Juknevičienė nuo lyderių, kurie gavo 160 balsų, atsiliko
tik trimis balsais bei pabrėžė, kad kolegės kalba buvo stipriausia.

„Ruošiausi kalbėti neilgai, kad pasakyčiau svarbiausias žinutes. Pradėjau nuo to, kad
italui, prancūzui ar vokiečiui ištarti mano pavardę yra kažkokia tragedija. Pasakiau kolegoms,
kad yra vienas komplikuotas dalykas: bus sudėtinga balsuoti už mane dėl pavardės, bet jūs
turite kitą labai gerą alternatyvą – mano labai lengvas vardas. Dabar mane visi Rasa ir vadina.
Aš nuo pat išrinkimo į Aukščiausią Tarybą niekada neužėmiau jokių pareigų ir niekada
nebuvau kur nors renkama, kad esu moteris. Ačiū Andriui, nes pakvietė į ministres. Vytautas
Landsbergis pasikvietė į pavaduotojas. Lietuvoje nejaučiau, kad vyrai nenorėtų, jog moteris
dirbtų politikoje. Kaip ir šį kartą. Ačiū Andriui už didžiulę paramą. Aš kolegoms sakiau, kad
norėčiau, jog už mane balsuotų ne vien todėl, kad aš moteris, bet ir dėl kitų dalykų.
Prisistačiau, kad saugumas, gynyba – visada buvo mano prioritetiniai klausimai. Kas mane
motyvuoja būti politikoje: aš tikiu, kad Europa, kaip kontinentas, gali susivienyti, gali būti
kitoks, nei dabar, gali nebūti toks susiskaldęs. Siena, kurią mes priversti statyti su Baltarusija,
manau, yra laikina, kol diktatoriai yra kitoje pusėje. Ji grius, kaip griuvo Berlyno siena. Ir
man įdomu tuose įvykiuose dalyvauti. Manau, kad tai yra mūsų politinės grupės, Europos
liaudies partijos, išskirtinis uždavinys. Žiūrėti plačiau į tuos geopolitinius horizontus, kad
mes galėtume būti politinė jėga su idėjomis“, – savo kalbos akcentus priminė parlamentarė.
Pasak A. Kubiliaus, tai dar vienas iššūkis, nes pavaduotojai turi skirtingas atsakomybes.
Jos priklauso nuo grupės pirmininko apsisprendimo. S. Kalnietė ilgą laiką vadovavo ELP
frakcijos Užsienio ir saugumo politikos darbo grupei.

„Tai grupė, kurioje svarstomi patys svarbiausi užsienio politikos klausimai. Tikėtina,
kad Rasa turės šitą atsakomybę. Ji gavo tokią paramą ir dėl savo turtingos nacionalinės
patirties: beveik trisdešimt metų Parlamente, krašto apsaugos ministrė, NATO Parlamentinės
asamblėjos pirmininkė. Net pasižiūrėjus į visus dešimt pavaduotojų, į grupės pirmininką,
nedaug kas turi tokią biografiją. Tai įdirbis, leidžiantis pretenduoti į tikrai atsakingas
pareigas. Atsiveria galimybės Lietuvai bandyti daryti įtaką ES užsienio politikai tomis
nuostatomis, kurios mums yra svarbios. Dėl to, ką daro ir mūsų Vyriausybė, Lietuva yra
Europos užsienio politikos epicentre. ES dabar svarstomi Baltarusijos, Rusijos, Rytų
partnerystės su Ukraina, Moldova klausimai, Kinijos ir Taivano santykių peripetijos ir per tai
formuojasi santykiai su JAV. Kiekvienu klausimu mes turime, ką pasakyti ir ką nuveikti. Ir
tai davė supratimo visai ELP grupei, kad Lietuvos atstovui būti šitose pareigose tikrai yra
verta. Būtent čia dabar koncentruojasi daugelis geopolitinių iššūkių“, – sakė A. Kubilius.

„Mūsų grupėje, kaip ir visame EP, kai kurie galvoja, kad mes pernelyg griežti dėl
Rusijos. Tai netiesa. Atvirkščiai. Mes nesame griežti dėl rusų ar Rusijos. Mes esame griežti
diktatūroms. Kur jos būtų: Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje. Ir tai yra mano principinė
pozicija nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Kaip devyniasdešimtaisiais prieš diktatūrą
kovojome ir išsivadavome, taip dabar mums visada rūpi, kad Europos kontinente diktatūrų
apskritai nebūtų. Pasaulyje taip pat, kad jų būtų kiek galima mažiau. Jei kas ir yra rusofobas,
tai Putinas, o ne mes. Jis labiausiai bijo savo žmonių“, – sakė R. Juknevičienė.

Parlamentarai nusistebėjo Lietuvos politikų diskusijomis užsienio politikos klausimais.
Kai kurių politikų požiūris, kad mums nereikia padėti Baltarusijos žmonėms atsikratyti
diktatūros, nes mes labai kenčiame, trumparegiškas. Tai ne tik kalba apie vertybes, kad mes
už demokratiją, už laisvus rinkimus, bet tai – investicija į ateitį.

„Mano įsitikinimu, Baltarusijoje demokratija nugalės, kaip ir kitose rytinėse Europos
kontinento dalyse, įskaitant Rusiją. Tai bus didžiausias mūsų pasiekimas saugumo,
ekonominių galimybių požiūriu, – sakė A. Kubilius. – Visoms politinėms partijoms, kurios
vaidina nors kokį vaidmenį Lietuvos politiniame gyvenime, būtų svarbu rasti savo vietą
europinėse struktūrose. Ar tai būtų Parlamentas, ar partijų aljansai. Dirbti tuose dariniuose,
siekti postų, kad būtų galima atstovauti ir daryti įtaką europinei politikai ta linkme, kurios
mums reikia, kaip reikia ir visam Europos kontinentui. Tai, ką pavyko Rasai pasiekti, yra
pavyzdys. Tai yra labai svarbu Lietuvai. Rasa, sveikiname, didžiuojamės, linkime sėkmės!“.

- Reklama -

Naujausi straipsniai