Panevėžio rajone, Smilgių seniūnijoje, paminėta Šv. Agotos – Duonos globėjos – diena. Šiemet tradicinė šventė peržengė bažnyčios ribas: pašventinta duona ir seniūnijos darbuotojų dėmesys pasiekė tuos, kurie patys atvykti į pamaldas nebegalėjo.
Tradicija, sauganti namus
Nuo seno tikima, kad Šv. Agotos duona saugo namus nuo gaisrų, ligų ir kitų nelaimių. Puoselėdami šią tradiciją, smilgiečiai susirinko Smilgių Šv. Jurgio bažnyčioje, kur parapijos klebonas Eugenijus Staleronka pašventino duonos kepalus. Simbolinės riekelės buvo paliktos prie bažnyčios įėjimo kiekvienam lankytojui, tačiau pagrindinė šių metų misija vyko už šventovės sienų.
Seniūno vizitai: ne tik duona, bet ir pagalbos ranka
Smilgių seniūnas Jonas Aužbikavičius, kartu su socialiniais darbuotojais, leidosi į kelionę po atokesnius seniūnijos kaimus – Sujetus, Perekšlius ir kitas vietoves. Jų tikslas – aplankyti vienišus, garbaus amžiaus ar sveikatos problemų turinčius gyventojus.
„Supjaustėme penkis kepalus duonos ir lankome tuos senolius, kurie gyvena vieni ir patys iki bažnyčios neateitų. Kartu pasidomime, ar jie turi malkų, ar pasirūpinę vaistais, ar užtenka maisto“, – pasakojo seniūnas J. Aužbikavičius.
Seniūno teigimu, toks rūpestis yra būtinas, mat daugelio vietos gyventojų vaikai įsikūrę užsienyje ar tolimuose Lietuvos miestuose, tad seniūnija tampa pagrindine jų atrama.
Skaičiai ir istorinė atmintis
Šiuo metu Smilgių seniūnijoje nuolat rūpinamasi 30 asmenų: tai vieniši senjorai, neįgalieji bei sunkiau besiverčiančios šeimos. Šv. Agotos dienos minėjimas jiems tampa ne tik dvasine paspirtimi, bet ir proga pasijusti bendruomenės dalimi.
Istorinis kontekstas:
Kilmė: Lietuvai tapus krikščioniška valstybe, archajiška Duonos diena susiliejo su Šv. Agotos vardu.
Simbolika: Iki šiol išlikęs paprotys pašventintos duonos gabalėlį laikyti automobilyje, rankinėje ar drabužių kišenėje kaip apsaugą nuo nelaimių.
Reikšmė: Duona lietuvių kultūroje išlieka gyvybės, saugumo ir bendruomeniškumo simboliu.
