Technologijos ir mokslas

„Regionui reikia mąstančių žmonių“: VU Šiaulių akademija turi ambiciją tapti Šiaurės Lietuvos plėtros židiniu

1911 metais Šiaulius kaip vieną stambiausių pasaulio odų pramonės centrų minėjo viena seniausių ir autoritetingiausių pasaulyje enciklopedija „Britannica”. Chaimo Frenkelio, odos pramonės Šiauliuose pradininko, verslo sėkmė nebuvo atsitiktinė – nuo pat pradžių jis numatė kelis žingsnius į priekį, domėjosi pasaulinėmis naujovėmis ir diegė jas pas save, ieškojo inovatyvių ir efektyviausių sprendimų.

„Ir šiandien Šiaurės Lietuvos regionui labai reikia žmonių, kurie gebėtų mąstyti universaliai ir labiau futuristiškai“, — įsitikinusi Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, kuri su užsidegimu kalba apie akademijos siekį Šiaurės Lietuvoje ugdyti žmones, į pasaulį žiūrinčius plačiau, nei leidžia galimybių laukas. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kuri įsikūrė šių metų pradžioje Šiaulių universitetui įsiliejus į didžiausią šalyje Vilniaus universitetą, priima pirmuosius VU studentus Šiauliuose.

Rengs tik tai, kas turi ateitį

Kalbėdama apie kompetencijas, būtinas šių dienų žmogui, R. Bilbokaitė pamini dar dvi — mokėjimą dirbti komandoje bei gebėjimą mokytis visą gyvenimą, kuris, direktorės žodžiais tariant, yra būtinas norint lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų bei būti paklausiam darbo rinkoje.

„Gebėjimas dirbti komandose, diskutuoti grindžiant argumentais ir skirtinga patirtimi, įsiklausyti ir išgirsti yra ypač svarbu, nes didelę dalį veiklų jau atlieka robotizuotos sistemos, o rinkoje reikia vis daugiau darbuotojų, kurie galėtų dirbti su skirtingų kompetencijų specialistais, įvairiapusiškai įvertinti kontekstą ir priimti patį palankiausią sprendimą“, — kalba R. Bilbokaitė.

Ji neslepia, kad VU Šiaulių akademijos tikslas yra vienas — rengti tik tai, kas turi ateitį. Dėl to, sudarant programas, buvo daug kalbamasi su regiono darbdaviais, socialiniais partneriais. Iš viso stojantieji turės galimybę rinktis iš daugiau kaip 20 programų, sukurtų atsižvelgiant į Šiaurės Lietuvos savivaldos ir verslų poreikius.

Sieks užpildyti pedagogų dalykininkų trūkumą

Nuo to laiko, kai pokariu buvo įsteigtas pedagoginis institutas, Šiauliai visada buvo vienas iš Lietuvos mokytojų rengimo centrų. Nenuostabu, kad ir šiandien Šiaulių akademija siūlo ne vieną pedagoginę programą. R. Bilbokaitė sako, kad akademija ne tik nežada nuleisti mokytojų rengimo kortelės, bet ir siūlo naujovę rengiant profesionalus, kurių išskėstomis rankomis laukia regiono mokyklos.

„Labai intensyviai diskutavome su regionų mokyklų bei švietimo centrų vadovais, kurie yra arčiausiai vaikų, tiksliausiai žino, kiek ir kokių kompetencijų specialistų reikės. Statistika rodo, kad pedagogų dalykininkų ypač trūks“, — sako R. Bilbokaitė.

Dviejų dalykų pedagogika yra naujausia VU Šiaulių akademijos programa. Tai unikali programa, nes joje bus rengiami dviejų dalykų pedagogai — lietuvių ir anglų kalbos, lietuvių kalbos ir istorijos, anglų kalbos ir istorijos. Direktorė tikina, kad, baigęs studijas, Vilniaus universiteto Šiauliuose absolventas tikrai turės plačias įsidarbinimo galimybes, ypač regionuose, kur mokyklose darbo krūvis mažėja ir todėl verta būti giminingų dalykų pedagogu.

Šiaulių akademijoje daugiausia dėstys šalyje pripažinimą pelnę, tarptautiniu lygiu žinomi, solidžią ekspertinę patirtį sukaupę vietos dėstytojai, programas sustiprins ir iš Vilniaus atvyksiantys kolegos, taip pat bus pritraukiami pedagogai praktikai. „Pedagoginėse programose būtina įtraukti kuo daugiau pedagogų praktikų, kurie gali išmokyti studentus pedagoginės meistrystės subtilybių, todėl jau rengdami programą kvietėme prisidėti praktikus, mokytojus metodininkus ir ekspertus, kurie dėstys beveik kiekviename dalyke kartu su profesoriais ir docentais“, — sako R. Bilbokaitė.

Trūksta aukšto lygio specialistų

Šiaurės Lietuvoje daugiausia verslo įmonių dirba logistikos, gamybos bei paslaugų srityse. VU Šiaulių akademijos studijų programos buvo kuriamos labai glaudžiai bendradarbiaujant su verslo asociacijomis, verslininkais, atsižvelgiant į jų grįžtamąjį ryšį.

Pasak R. Bilbokaitės, beveik visi akademijos absolventai turi realias galimybes ne tik įsidarbinti regiono įmonėse, bet ir uždirbti daugiau nei didžiuosiuose miestuose dėl labai paprastos priežasties – čia tiesiog trūksta tokio lygio specialistų, kokius ruoš Vilniaus universitetas Šiauliuose, ir darbdaviai yra pasirengę mokėti, kad juos išsaugotų regione.

VU Šiaulių akademijoje siūloma rinktis regionui ir jo verslui aktualias nuolatinės ar ištęstinės formos studijų programas: ekologijos, informatikos, inžinerijos, matematikos, socialinių, sveikatos, ugdymo mokslų, humanitarinių, verslo ir viešosios vadybos. Akademijos įsigilinimas į regiono pramonės ir verslo poreikius žada būsimiems jos absolventams geras įsidarbinimo, karjeros ir uždarbio perspektyvas.

Išvykusieji į regionus nebegrįžta

Universitetai visais laikais buvo miestų, regionų ir šalių plėtros ir vystymosi židiniais. Apie juos sukasi visa su intelektiniais procesais ir jos tobulėjimu susijusi veikla.

Anot R. Bilbokaitės, Lietuvoje nėra naudingųjų išteklių, kuriuos išgavus ir pardavus nereikėtų dirbti. Vienintelė pasiteisinusi investicija yra į žmogų, jo kompetencijas ir augimą.

„Kuo universaliau išsilavinusią visuomenę turėsime, tuo greičiau galėsime tikėtis pažangos ir tvarumo. Tai ypač svarbu regionuose, nes, sykį išvykę į didmiesčius, atgal žmonės jau nebegrįžta. Vadinasi, universitetas ir vėl tampa savotišku traukos centru, pagrindiniu veikėju formuojant žmogiškąjį kapitalą ir vystant regionus“, — kalba R. Bilbokaitė.

Rodyti daugiau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Gal patiks?

Taip pat skaitykite:

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker