Lietuva per 5 dalyvavimo metus ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ iš Europos Komisijos sulaukė kone dvigubai daugiau dotacijų – beveik 200 mln. eurų – nei per visą ankstesnės programos „Horizontas 2020“ laikotarpį, trukusį 7 metus. Lietuvos pasiektas teigiamas pokytis siekia net 100 mln. eurų, šis rezultatas pakėlė Lietuvą į ketvirtąją vietą tarp didžiausią progresą pasiekusių ES šalių – Lietuvą šioje srityje lenkia tik Belgija (+465 mln. eurų), Graikija (+222 mln. eurų) ir Čekija (+104 mln. eurų).
Šie ir kiti Lietuvos pasiekimai programoje „Europos horizontas“ pristatyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotoje baigiamojoje konferencijoje „Lietuva „Europos horizontas“ programoje: patirtys ir ateities kryptys“.
Konferencijos metu mokslo ir verslo bendruomenė taip pat aptarė nacionalinius prioritetus mokslo srityje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotų „Europos horizonto“ programos akceleravimo iniciatyvų poveikį, būsimos 10-osios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos kryptis ir kt.
Lietuva – tarp didžiausią progresą pasiekusių šalių
Lietuva yra viena iš lyderiaujančių ES šalių pagal Europos komisijos skirtų dotacijų pokytį tarp dabartinės programos „Europos horizontas“ ir buvusios programos „Horizontas 2020“. Per visą „Horizontas 2020“ laikotarpį Europos komisija Lietuvos projektams skyrė 94 mln. eurų, o per dar nepasibaigusį „Europos horizontas“ laikotarpį – beveik 200 mln. eurų.
Reikšmingai išaugo mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas programoje „Europos horizontas“. Palyginti su programos „Horizontas 2020“ laikotarpiu, mažos ir vidurinės įmonės dabartinėje programoje įsitraukė į 43 daugiau projektų (iš viso – į 181 projektą) ir laimėjo beveik 33 mln. eurų daugiau Europos komisijos dotacijų (iš viso – 62,5 mln. eurų).
Programos „Europos horizontas“ akceleravimui – beveik 40 mln. eurų
Nuo 2023 m. Lietuvoje prasidėjo programos „Europos horizontas“ akceleravimas – papildoma parama mokslui ir verslui paskatinti dalyvauti mokslinių tyrimų programoje. Ši parama – beveik 40 mln. eurų – reikšmingai prisidėjo prie gerėjančių Lietuvos rezultatų.
Lietuvoje įkurtas programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklas, kurio tikslas – informuoti ir konsultuoti pareiškėjus apie programos kvietimus, padėti rasti partnerius. Taip pat Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose darbą pradėjo mokslo ir inovacijų patarėjai, padedantys ministerijoms priimti mokslu grįstus sprendimus bei priartinti mokslą prie viešojo sektoriaus.
MTEP finansavimas išaugo triskart
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sektorius Lietuvoje nuosekliai stiprinamas. 2026 m. valstybės finansavimas MTEP siekia 493 mln. eurų (0,55 proc. BVP). Per 5 metų laikotarpį finansavimas MTEP išaugo daugiau kaip tris kartus – dar 2021 m. šis rodiklis siekė 159 mln. eurų (0,28 proc. BVP).
Tikimasi, kad 2030 m. valstybės finansavimas MTEP sektoriui pasieks 1 proc. BVP ir sudarys daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Šis siekis įtvirtintas Nacionaliniame parlamentinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
Kasmet auga ir tyrėjų atlyginimai. Nuo šių metų sausio mokslo ir studijų institucijų darbuotojų užmokestis padidintas dar vidutiniškai 8,41 proc. Numatyta siekti, kad 2030 m. mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 4,85 tūkst. eurų.
„Europos horizonto“ biudžetas – beveik 100 mlrd. eurų
ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonė. Ši programa skatina aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą ir taip prisideda prie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės kūrimo ir kompetencijų plėtros visoje ES. Dabartinė programa „Europos horizontas“ startavo 2021 m. ir bus įgyvendinama iki 2027 m., jos biudžetas siekia 95 mlrd. eurų.
Šiuo metu rengiama 10-oji ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, ji bus įgyvendinama 2028–2034 m.
