Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komitete (SEDE) buvo pristatytas pranešimo „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos” projektas.
Jo pranešėja Rasa Juknevičienė, pristatydama dokumentą komitete, sakė, kad Europos Sąjunga jau dalyvauja kare – nors ir ne konvenciniame, bet hibridiniame.
„Europa jau susiduria su tam tikra karo forma. Ne su konvenciniu karu, ne su tankais, kertančiais sienas, tačiau su dronais virš karinių objektų, povandeninių kabelių sabotažu, GPS signalų trikdymu, padegimais, pasikėsinimais nužudyti, kibernetinėmis atakomis prieš ligonines ir energetikos tinklus, migracijos instrumentalizavimu, užsienio informacijos manipuliavimu ir kišimusi, – kalbėjo EP narė. – Už daugumos šių veiksmų slypi Rusijos žvalgybos tarnybos, pasitelkiančios tarpininkus, vienkartinius agentus ir organizuoto nusikalstamumo tinklus“.
Pasak parlamentarės, Rusija ištobulino gebėjimą veikti žemiau ginkluoto konflikto slenksčio. Jos tikslas – silpninti Europą iš vidaus, kurti neapibrėžtumą ir chaosą, skaldyti mūsų visuomenes, pakirsti pasitikėjimą institucijomis ir padaryti Europą mažiau pajėgią veikti.
Dokumento rengėja R. Juknevičienė pabrėžė, kad hibridinės atakos nėra pavieniai incidentai. Jos yra koordinuotos kampanijos dalis, kai viename regione yra nutraukiamas kabelis, kitame – įvykdoma kibernetinė ataka. Kitas puolimo aspektas – dezinformacijos kampanija, nukreipta į rinkimus. Skirtingi metodai. Skirtingi taikiniai. Tačiau dažnai tas pats strateginis tikslas – susilpninti mūsų bendrą saugumą ir politinę valią.
Todėl šiame Parlamento pranešime į saugumą žvelgiama plačiau.
Europos Sąjungos pridėtinė vertė – gebėjimas apjungti informaciją iš skirtingų valstybių, nustatyti koordinuotas kampanijas ir atpažinti dėsningumus. Tai ne nacionalinių Vyriausybių pakeitimas. Tai būdas sustiprinti nacionalinius atsakus per europinį bendradarbiavimą.
Antroji žinia – vien atsparumo nepakanka. Turime ir atgrasyti. Atgrasymas prasideda nuo supratimo, kas vyksta. ES reikia geriau dalintis žvalgybine informacija.
Tačiau vien žinoti nepakanka. Turime būti pasirengę veikti greitai. Kuo geriau būsime pasirengę ir koordinuoti, tuo patikimesnis bus mūsų atgrasymas.
Trečioji dokumento žinia – atgrasymas priklauso nuo pajėgumų. Vien politiniai pareiškimai priešiškų veikėjų neatgraso. Pajėgumai – taip. Hibridinės grėsmės neskiria civilinių ir karinių taikinių. Todėl ir mūsų pasirengimas neturėtų jų skirti. Kabelių, uostų, transporto koridorių, energetikos tinklų ir ryšių sistemų apsauga nėra vien ekonominis klausimas. Tai saugumo ir gynybos klausimas. Todėl saugumo bei gynybos reikalavimai turi būti integruoti į infrastruktūros planavimą, vystymą ir finansavimą nuo pat pradžių. Tam reikia glaudesnio vyriausybių, ginkluotųjų pajėgų, infrastruktūros operatorių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.
Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į ES priklausomybę nuo didelės rizikos ne ES šalių, ypač Kinijos, tiekiamos prie tinklų prijungtos techninės ir programinės įrangos. Šios technologijos gali nuotoliniu būdu pasiekti, perduoti ar valdyti sistemas, todėl jos tampa strateginėmis pažeidžiamumo vietomis.
Dar vienas svarbus aspektas – mūsų informacinės erdvės apsauga. Informacinė aplinka tapo strateginiu kovos lauku. Rusijai nebūtina mūsų nugalėti karine prasme, jei ji gali įtikinti mūsų visuomenes, kad grėsmės nėra arba kad gintis neverta. Todėl informacinė erdvė turi būti traktuojama kaip saugumo erdvė.
Dokumente taip pat pabrėžiama ES ir NATO bendradarbiavimo svarba bei būtinybė remti tokius partnerius kaip Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys. Jie yra išbandymų poligonas. Turime jiems padėti ir mokytis iš jų patirties.
„Nėra klausimų, ar Europa yra taikinys. Klausimas tik vienas – ar Europa yra pasirengusi atsakyti. Šiame pranešime teigiama, kad Europa turi tapti greitesnė. Geriau koordinuota, pajėgesnė ir ryžtingesnė veikti“, – pabrėžė EP narė.
Dokumentą galite rasti: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/SEDE-PR-788818_LT.html
