#LT27EU: kultūra
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, šalies kultūra ir menas bus pristatomi 52 šalyse šešiuose žemynuose. Programoje – koncertai, parodos, kino, scenos menų ir literatūros pristatymai bei bendri projektai su užsienio kūrėjais.
„Europa gyvuoja ne tik sutartyse ar institucijose. Ji gyvuoja žmonėms norint pažinti vieni kitus, dalytis savo patirtimis ir drauge kurti ateitį. Kultūra atveria ypatingą galimybę dialogams, iš kurių gimsta pasitikėjimas ir tvarios partnerystės. Esu dėkingas ir didžiuojuosi, kad Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausime kartu su kultūros profesionalais ir drauge sieksime, kad pasaulis Lietuvą pažintų ne tik per politinius sprendimus, bet ir per kūrybą“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Nors rengiant kultūros programą remtasi ilgamečiu Lietuvos kultūros institucijų, organizacijų ir menininkų darbu užsienyje bei jau užmegztomis partnerystėmis, Lietuvos menininkams taip pat atsiveria galimybių pasiekti naujas auditorijas.
„Nuosekliai laikomės principo, kad kiekvienas projektas būtų proga megzti profesionalias partnerystes ir kurti ryšius, kurie tęstųsi gerokai ilgiau nei pati programa. Platus jau pripažintų menininkų ir kylančių jaunųjų kūrėjų pristatymas pasauliui ne tik stiprins Lietuvos, kaip modernios valstybės, matomumą, bet ir leis mūsų istorinę patirtį permąstyti iš šiuolaikinės perspektyvos“, – sako Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Nuo simfoninės muzikos iki kino ir architektūros
Programa apims virš dešimt kultūros ir meno sričių. Daugiausia renginių skirta muzikai – nuo simfoninių ir kamerinių koncertų iki džiazo ir šiuolaikinės muzikos. Nemažai dėmesio tenka vizualiesiems menams – šiuolaikinio meno ir fotografijos parodoms. Juos papildys kinas, šokis, teatras, literatūra, architektūra ir kulinarinis paveldas.
Renginiai skirti įvairioms auditorijoms – nuo paauglių iki kultūros politikos formuotojų, diplomatų, miesto švenčių dalyvių ir menu besidominčių koncertų salių, muziejų bei festivalių lankytojų visame pasaulyje.
Išsami tarptautinė ir nacionalinė kultūros programa bus paskelbta gruodį, bet su pagrindiniais akcentais galima susipažinti jau dabar.
Pagrindiniai programos akcentai Belgijoje
Belgijoje, kur telkiasi ES institucijos, įvyks per 70 Lietuvos kultūros renginių, o programą pradės sausio 22–23 d. vyksiantys pirmininkavimo atidarymo koncertai. Briuselio meno centre „Bozar“ ir Antverpeno „De Singel“ pasirodys operos solistai Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas bei Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Giedrės Šlekytės.
„Bozar“ menų centre bus atidaryta Aleksandros Kašubos darbų retrospektyva, rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi (LNDM), bei kartu su Lietuvos kino centru (LKC) pristatyta Lietuvos kino programa. FeliX Art & Eco Museum planuojama Kazimieros Zimblytės paroda „Hidden Abstractionism“. Į Kanal–Centre Pompidou keliaus Eglės Budvytytės Venecijos meno bienalės programa.
Vienas žymiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų Augustas Serapinas kartu su Sapiegų rūmų (Šiuolaikinio meno centras) kuratorių komanda ruošia instaliaciją pastate „Justus Lipsius“ – pagrindinėje ES Tarybos būstinėje, kur nuolat lankosi visų bendrijos šalių delegacijos ir dirba žurnalistai.
Išskirtinė programa Vokietijoje
Kartu su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai prasidės ir Lietuvos metai Vokietijoje. Net dvejus metus truksianti kultūros programa kaip ir Briuselyje bus atidaryta Asmik Grigorian, Edgaro Montvido bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertu Hamburgo Elbės filharmonijoje sausio 28 d.
Lietuvos šiuolaikinė muzika Vokietijos auditorijai pristatoma jubiliejiniame – 25-ajame Berlyno aktualiosios muzikos festivalyje „MärzMusik“, džiazo atlikėjai – „jazzahead!“ mugėje Brėmene, o leidinys „Sprache im technischen Zeitalter“ bus skirtas išimtinai tik lietuvių literatūrai bei autorių kūrybai.
Saugumo klausimus meninėmis priemonėmis nagrinės Diuseldorfe visą pusmetį vyksianti programa „Security, Defense and Border“ („Saugumas, gynyba ir sienos“). Bendradarbiaujant su šokių mokykla „tanzhaus nrw“, joje bus pristatomi Agnietės Lisičkinaitės ir Igorio Shugaleevo, Vilmos Pitrinaitės, Agnijos Šeiko, Lizos Baliasnajos ir „Low Air“ šokio spektakliai, rengiami susitikimai ir diskusijos su autoriais.
Kitose šalyse – kūrybinės partnerystės
Šalyse, kuriose dirba Lietuvos kultūros atašė ir diplomatinės atstovybės – Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Skandinavijos šalyse, Ukrainoje – vyks kultūriniai mainai. Programą papildys kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvos Latvijoje, Estijoje, Moldovoje ir Pietų Korėjoje.
Ukrainoje numatytas bendras „Happyendless“ ir Kyjivo B. Liatošynskio klasikinės muzikos ansamblio projektas „Antologija“. Moldovoje Lietuvos solistai Glebas Pyšniakas, Dalia Dėdinskaitė ir Lukas Geniušas su vietos nacionaliniu filharmonijos orkestru surengs bendrą koncertą. Latvijoje bendrą programą pristatys pianistė Onutė Gražinytė ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus.
Japonijoje, Tokijo Teien meno muziejuje, sausį bus atidaryta lietuvių liaudies meno paroda „Laikas meilėms ir maldoms“. Joje bus pristatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus, LNDM ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių kūriniai.
Programos geografiją gerokai išplės ir visų Lietuvos diplomatinių atstovybių rengiami kultūros pristatymai, tarp kurių – Všį „Meno avilys“ parengtos lietuviško kino antologijos pristatymas Prahoje (Čekija), Agnės Kišonaitės skulptūra-instaliacija Keiptaune (PAR), Lietuvos chorų koncertai San Paule bei Rio De Žaneire (Brazilija) ir akordeonisto Martyno Levickio pasirodymas Astanoje (Kazachstanas) su nacionalinio dramos teatro orkestru.
Atsparumo dezinformacijai mokymai kultūros specialistams
Greta meninės programos Lietuvos kultūros institutas kartu su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ ir Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklu (EUNIC) rengia mokymus kultūros sektoriaus darbuotojams įvairiose šalyse. Juose bus nagrinėjama, kaip priešiškos valstybės pasitelkia kultūrą dezinformacijai skleisti ir kaip pats kultūros sektorius tampa jos taikiniu. Dalyviai mokysis atpažinti tokį poveikį bei į jį reaguoti. Į mokymus bus įtraukti vietos kultūros atašė ir partneriai.
Programą, apimsiančią virš šimto pasaulio miestų, pastaruosius dvejus metus kartu kūrė Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros atašė tinklas, Užsienio reikalų ministerija bei Lietuvos diplomatinės atstovybės, tvirtino Vyriausybės tarpinstitucinė darbo grupė. Tarptautinei kultūros programai skiriama 2,1 mln. eurų iš pirmininkavimo ir 300 tūkst. eurų iš Kultūros ministerijos biudžetų.
Daugiau informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai – www.lt27.eu.
