Kasmetinėje 2026 m. padėties Sąjungoje apžvalgoje europarlamentarai diskutavo su EK pirmininke Ursula von der Leyen apie pasiektus rezultatus ir būsimus darbus.
Posėdžio dėl padėties Sąjungoje pradžioje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pažymėjo: „Mūsų Sąjunga visada judėjo į priekį, nes jos gyventojai, kai to reikalavo aplinkybės, ryždavosi žengti drąsų žingsnį ir paversti nežinomybę galimybe. Jie tikisi Sąjungos, kuri labiau juos saugotų, remtų ir gintų jų interesus – saugumo, konkurencingumo, įperkamo būsto, kokybiškų darbo vietų, klimato ir sienų apsaugos srityse. Jie nori Europos, kuri tvirtai ir oriai laikosi savo pozicijos bei gina savo vertybes. Atėjo metas drąsai, užmojams ir konkretiems rezultatams.“
„Sąjungos padėtis yra stipriausia per visą jos istoriją. Kartu ji gali atrodyti ir kaip niekada trapi“, – pažymėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji pabrėžė, kad Europos ekonomikos atgaivinimas yra svarbiausias prioritetas, kurį padės įgyvendinti „Viena Europa, viena rinka“ veiksmų planas. EK pirmininkė teigė iki kitų metų pabaigos „galime ir privalome užbaigti šią istorinę bendrosios rinkos pertvarką“.
„Mūsų ateities gerovė ir saugumas labai priklausys nuo to, kaip sugebėsime suvaldyti mūsų laikų lūžio taškus – klimato kaitą ir dirbtinį intelektą“, – sakė ji, pabrėždama, kad „Europa gali, privalo ir toliau laikysis užsibrėžtų klimato srities tikslų“. Ji pranešė, kad Komisija pristatys naują klimato atsparumo planą, klimato rizikos draudimo aljansą, Europos kovos su karščio bangomis planą bei Europos vandentvarkos iniciatyvą.
Kalbėdama apie dirbtinį intelektą, EK pirmininkė pabrėžė, kad Europa turi smarkiai padidinti savo skaičiavimo pajėgumus ir rasti naujų kelių, kaip pritraukti viešąsias bei privačias investicijas į perspektyviausius Europos startuolius ir įmones. Pasak jos, didžiausią potencialą pramoninis dirbtinis intelektas turi sveikatos apsaugos, transporto, žemės ūkio ir maisto, pažangiosios gamybos bei gynybos ir kosmoso srityse. Ji kartu teigė, kad Komisija netrukus pristatys „esminį lūžį šiose srityse lemiančias iniciatyvas“.
Kalbėdama apie susiskaldžiusią tarptautinę taisyklėmis grindžiamą sistemą, Komisijos pirmininkė pareiškė, kad „privalome skubiai iš naujo permąstyti savo partnerystes“. Tiesiogiai kreipdamasi į salėje diskusijas stebintį Kanados ministrą pirmininką Marką Carney, ji teigė: „Norėčiau kartu su jumis siekti atverti Kanadai duris tapti pirmąja ES asocijuotąja nare.“
Kalbėdama apie saugumą ir hibridines grėsmes, su kuriomis susiduria Europa, U. von der Leyen pažymėjo, kad Europai reikia skubaus saugumo protokolo, skirto koordinuoti Europos atsaką, užkirsti kelią tolesnei eskalacijai ir sušvelninti padarinius. Atsižvelgdama į kylančių grėsmių pobūdį bei mastą, ji teigė, kad Komisija pristatys savo idėjas, kaip „paversti Europos saugumo tarybą realybe“. Kalbėdama apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ji dar kartą patvirtino tvirtą ES paramą Ukrainai ir pareiškė, kad ES griežtins sankcijas Rusijai.
Kalbėdama apie vasarą kilusią krizę Seutoje, EK pirmininkė pažymėjo: „Seutos siena yra Europos siena. Nes Seuta yra Ispanija. Seuta yra Europa. Ir Europa bus su jumis.“ Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius dvejus metus nelegalių atvykėlių skaičius sumažėjo 55 proc., o šiemet – dar 35 proc. „Europos žinia aiški: mes visada laikysimės savo vertybių ir pagrindinių teisių. Tačiau niekada nedarysime nuolaidų saugodami savo sienas”, – apibendrino ji.
Ursula von der Leyen taip pat pranešė, kad rytoj bus pristatyta ES vaikų iniciatyva. „Jokių socialinių tinklų jaunesniems nei 13 metų vaikams. Jokių asmeninių paskyrų jaunesniems nei 15 metų vaikams“, – pažymėjo EK pirmininkė. Ji pridūrė, kad nuo 13 iki 15 metų amžiaus vaikams būtų galima kurti tik „mini“, ribotų funkcijų ir naudojimosi iki vienos valandos per dieną paskyras, kurias prižiūrėtų tėvai. 15–18 metų amžiaus grupei platformos privalėtų užtikrinti saugų dizainą. „Europa turi galią veikti. Mes patys, o ne didžiosios technologijų įmonės, nustatome savo taisykles“, – teigė Ursula von der Leyen.
Komentuodamas U. von der Leyen kalbą, Europos liaudies partijos pirmininkas Manfred Weber (Vokietija) pažymėjo, kad Europą supurtė trys dideli sukrėtimai: dirbtinio intelekto paskatintas spartus technologinis pokytis, gilus geopolitinis pokytis ir didėjantis ekonominis nesaugumas, atsispindintis pramonės sektoriaus darbo vietų praradime. Jis teigė, kad Europa turi įsiklausyti į piliečius, o ne jiems pamokslauti, o taip pat vykdyti pragmatišką politiką, įskaitant klimato ir automobilių pramonės sritis. Jis pritarė EK pirmininkės pasiūlymui stiprinti vaikų apsaugą internete ir paragino daug glaudžiau bendradarbiauti Europoje gynybos srityje, įskaitant bendrąją ginklų rinką, bendras vadovavimo struktūras, dronus ir palydovus. Kalbėdamas apie ekonomiką, M. Weber paragino labiau investuoti į dirbtinį intelektą ir konkurencingumą, taip pat pritarė tvirtam daugiamečiam ES biudžetui. Pasak jo, tokie prekybos susitarimai kaip su Kanada yra susiję ne tik su patekimu į rinką, bet ir su aljansų kūrimu besikeičiančioje pasaulio tvarkoje.
Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkė Iratxe García (Ispanija) paragino ES „būti drąsiai“ kovojant su klimato kaita ir nutraukti priklausomybę nuo autokratinių režimų tiekiamo iškastinio kuro. Pasak jos, Europos projektas „neišliks, jei mūsų piliečiai negalės gyventi oriai“, todėl ji paragino priimti įperkamo būsto aktą bei teisės aktus dėl kokybiškų darbo vietų. I. García reikalavo užtikrinti moterų teises. Ji taip pat pabrėžė, kad ES sienos turi būti ginamos „neatsisakant mūsų vertybių“. Ji paragino sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimų galiojimą bei konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą. Kalbėdama apie ES biudžetą, ji pabrėžė, kad „neįmanoma nuveikti daugiau, turint mažiau“. Pasisakymo pabaigoje I. García teigė, kad „XXI a. Europa bus įmanoma tik tuomet, jei proeuropietiškos jėgos bendradarbiaus, nesižvalgydamos į kraštutinius dešiniuosius“.
„Šiandien, 2026-aisiais, egzistuoja dvi Europos: tų, kurie kuria taisykles – biurokratų, švaistančių viešuosius pinigus ir kuriančių mokesčius ateičiai (…), ir tų, kurie privalo už tai mokėti “, – pareiškė Jordan Bardella (frakcija „Patriotai už Europą“, Prancūzija). Kalbėdamas apie ES taršos leidimų prekybos taisykles jis pasmerkė „nepakeliamą smūgį viduriniajai ir darbininkų klasėms“, o komentuodamas padėtį Seutoje pridūrė, kad Europa „vis mažiau mus saugo“. „Europiečiai laukia tik vieno – kad apsaugotumėte mūsų sienas“, – pareiškė jis. Kalbėdamas apie ekonominę politiką, J. Bardella pasmerkė „didįjį Europos paradoksą“: „Mes reguliuojame tai, ko nebegebame gaminti, ir importuojame tai, ką patys uždraudėme gaminti (…) pagaliau įtvirtinkime europietiškos produkcijos pirmenybę viešuosiuose pirkimuose.“
Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pirmininkas Patryk Jaki (Lenkija) teigė, kad pernelyg didelė ES biurokratija ir toliau stabdo augimą ir inovacijas. Jis paragino apsaugoti piliečius ir įmones nuo kylančių energijos kainų ir peržiūrėti žaliąją politiką, kuri, jo nuomone, didina sąnaudas ir trukdo konkurencingumui. Migracijos klausimu P. Jaki reikalavo griežčiau įgyvendinti galiojančias taisykles ir skirti daugiau išteklių ES sienų valdymui ir apsaugai. Jis taip pat kritikavo planus apriboti jaunimo prieigą prie socialinių tinklų, teigdamas, kad jaunimui reikia didesnio ekonominio stabilumo, kokybiškų darbo vietų ir deramų gyvenimo sąlygų, o ne jų laisvės internete ir realiame gyvenime apribojimų.
Valerie Hayer („Atnaujinkime Europą“ frakcija, Prancūzija) paragino sukurti naują Europos Sąjungos viziją ir skatinti proeuropietišką radikalizmą. Ji reikalavo pateikti ES klimato kaitos atsparumo ir rizikos valdymo taisykles, didinti investicijas į inovacijas ir imtis pasaulinės lyderystės, kuriant dirbtinio intelekto teisinę sistemą. Pasak jos, Europa turi parodyti tvirtybę priešindamasi Rusijai ir toliau remdama Ukrainą. V. Hayer pridūrė, kad ES turi išplėsti savo įtakos sferą ir tapti saugiu prieglobsčiu pasaulio demokratams. Baigdama kalbą ji paragino parengti ambicingą biudžetą, kuris būtų naudingas piliečiams.
Terry Reintke (Žalieji, Vokietija) pabrėžė, kad Europa jau yra susidūrusi su klimato krize, ir apkaltino ES lyderius tinkamai nereagavus į šios vasaros miškų gaisrus, karščio bangas ir su karščiu susijusias mirtis. Ji kritikavo pastangas susilpninti Žaliąjį kursą ir pranešė, kad jos frakcija sieks sudaryti tyrimo komitetą dėl ES klimato teisės aktų įgyvendinimo trūkumų. T. Reintke paragino kitame ES biudžete numatyti aiškų iškastinio kuro atsisakymo tvarkaraštį, viršpelnio mokestį ir tinkamai finansuojamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą. Ji paragino Europą užtikrinčiau veikti prieš tai, ką ji apibūdino kaip galingus oponentus, įskaitant Donaldą Trumpą, technologijų oligarchus ir Vladimirą Putiną.
„Pilnas bakas benzino jau kainuoja daugiau nei 100 eurų, o milijonai žmonių priversti rinktis tarp maisto, būsto ir susisiekimo“, – pareiškė Manon Aubry (Kairieji, Prancūzija). Ji paragino įšaldyti kainas ir įvesti „mokestį už naftos bendrovių viršpelnius“. M. Aubry pasmerkė Komisijos vykdomą „plačią dereguliavimo darbotvarkę“. „Vietoj esminės ekonominių modelių pertvarkos renkatės „išdegintos žemės“ politiką, kurioje ekologija laikoma priešu“, – piktinosi ji. M. Aubry kritikavo tai, kad be „demokratinio ir visuomenės suteikto mandato“ ketinama steigti Europos saugumo tarybą bei kurti ypatingus santykius su Kanada. Ji taip pat pasmerkė sankcijų Izraeliui nebuvimą ir tai, kad, reaguojant į padėtį Gazos Ruože, nebuvo sustabdytas asociacijos su Izraeliu susitarimas.
René Aust („Suverenių tautų Europos“ frakcija, Vokietija) apibūdino Sąjungos padėtį kaip tokią, kurioje prarastos sienos ir konkurencingumas. Jis teigė, kad septynias savaites trukusio puolimo prieš ES sienas metu padėtis buvo kritinė, tačiau nieko nebuvo imtasi, be to, Europa nėra tvirtovė. Jis ragino mažinti biurokratines struktūras ir suvaržymus, pažymėdamas, kad buvo elgiamasi priešingai. R. Aust palankiai įvertino tai, kad Europoje stiprėja patriotinės partijos, siekiančios sukurti „Europą, kurios visi norime“.
