Panevėžio rajono bendruomenės: nuo rekordinės staltiesės iki bendrystės, kurią matuoja darbai

Panevėžio rajonas garsėja ne tik savo stipriomis ir aktyviomis bendruomenėmis, bet ir gebėjimu susitelkti bendriems, kartais net rekordiniams tikslams. Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė kalba ramiai, bet užtikrintai – kaip žmogus, žinantis, kad dirba prasmingą darbą. Ji džiaugiasi, kad rajono bendruomeniškumo lygis kasmet auga, o tai geriausiai atspindi ne tik įspūdingi pasiekimai, bet ir vis didėjantis sėkmingai įgyvendinamų projektų skaičius. Ir nors už tą darbą nei jai, nei šimtams bendruomenių narių visame rajone, niekas nemoka – entuziazmo tai nei kiek nemažina.

61 bendruomenė – ir skaičius auga

Šiandien Panevėžio rajone veikia net 61 bendruomenė. Ir tai – ne galutinis skaičius.

– Metų pradžioje turėjome tik 60. Paskutinio tarybos posėdžio metu priėmėme naują – Ramygalos krašto bendruomenę, įsikūrusią vos vasario 19-ąją dieną. Džiaugiamės gausia bendruomenių šeima Panevėžio rajone, – šypsosi pirmininkė.

Bendruomenių veikla – įvairi kaip pats gyvenimas: vienoms svarbiausia pilietiškumo ugdymas, kitoms – vaikų stovyklos ar neformalus suaugusiųjų švietimas, trečioms – viešųjų erdvių tvarkymas. O. Baltramiejūnienė pabrėžia, kad tokios gausos prižiūrėti tiesiog neįmanoma – ir nereikia.

– Visi poreikiai kyla iš apačios. Ko tam kraštui reikia, bendruomenė bando įgyvendinti. Vienai reikia vaikų žaidimo aikštelės, kitai – skaitparko ar krepšinio aikštelės jaunimui. Priežiūros nereikia – reikia tik skatinti. Pagrindinė mano, kaip sąjungos pirmininkės, mintis yra motyvuoti žmones, kad jie tikėtų bendruomenių galia, – sako ji.

Savanorystė, kuri atsiperka

Kad bendruomenės dirba ne tuščiai, byloja ir skaičiai. Rengdama ataskaitą Vidaus reikalų ministerijai, pirmininkė suskaičiavo: per trejus metus į Panevėžio rajoną vien per projektines veiklas pritraukta 0,71 milijono eurų. 54 procentai – Panevėžio rajono savivaldybės lėšos, 46 procentai – Europos Sąjungos ir nacionalinis finansavimas.

– Be galo apsidžiaugiau suskaičiavusi. Tikrai labai dideli pinigai – žinant dar tai, kad visa tai įsisavinta savanorystės pagrindais, tai yra už darbą niekam nebuvo mokėta, – pripažįsta O. Baltramiejūnienė.

Tarp aktyviausių – Pažagienių ir Bernatonių bendruomenės, kurias pirmininkė vadina versliausiosiomis rajone. Jos veikia daugiau nei 20 metų, rašo projektus Europos Sąjungai, per vietos veiklos grupes gauna finansavimą sveikatos stiprinimo veikloms, yra įsirengusios net treniruoklių sales.

– Bendruomenių žmonės yra visų sričių specialistai. Mes turime mokėti parašyti projektą, suskaičiuoti buhalterinę apskaitą, organizuoti renginius, atlikti viešuosius pirkimus, o jei reikia aikštelę – išmanyti ir statybos, inžinerinius reikalus, – neslepia ji.

Staltiesė, tapusi rekordu

Tačiau labiausiai šiais metais sujaudino ne dideli projektai, o kukli, atrodytų, net kiek keista idėja – siūti staltiesę iš senų, niekam nebereikalingų marškinių.

– Atrodo, idėja kvaila, – juokiasi pirmininkė, – tačiau ji susijusi su tvarumu ir bendrystės kūrimu. Žmonės buvo kviečiami telktis vietoje, ypač moterys, ir vakaroti kartu – siūti, kurti, būti drauge.

Iniciatyva skriejo per kaimus kaip ugnis. Socialiniuose tinkluose bendruomenės nariai dalijosi nuotraukomis, žodis sklido iš lūpų į lūpas. Gegužės 16 dieną Raguvoje vykusiame Panevėžio rajono bendruomenių sąskrydyje visi 12 gabalų – po vieną iš kiekvienos seniūnijos – buvo susiūti į vieną. Galutinis rezultatas pats prašneko už save: 965 metrų bendrystės staltiesės ir oficialiai užregistruotas Lietuvos rekordas.

– Pačius smulkiausius dalykus, kurie nereikalauja didelio pasirengimo ir didelių finansinių išteklių – atsinešame savo arbatą, medaus, išsikepame pyragą ir sėdime kartu, ir kartu kuriame. Girdžiu, kaip žmonės sako, kad tai dar labiau sustiprino bendrystę, – džiaugiasi O. Baltramiejūnienė.

Keliaujanti lėkštė ir keliaujanti patirtis

Kad žinios ir patirtis neužsibūtų vienoje vietoje, pirmininkė sugalvojo dar vieną iniciatyvą – keliaujančią bendrystės lėkštę. Tai keramiko Ramo Galausko sukurtas kūrinys, padovanotas sąjungai švenčiant 20-metį. Kartu su pyragu lėkštė keliauja iš bendruomenės į bendruomenę.

– Staltiesė su pyragu jūsų bendruomenėje negali būti ilgiau nei 4–5 dienas. Jūs susitelkiate prie vieno stalo, aptariate veiklas, kepate pyragą ir važiuojate į kitą rajono pusę susitikti su kita bendruomene, – pasakoja ji apie žaidimo taisykles.

Taip jaunos bendruomenės susitinka su patyrusiosiomis, užmezga ryšius, drąsiai prašo pagalbos. Neseniai įsikūrusi Krekenaos bendruomenė važiavo pas Bernatonių – mokytis, dalintis, bendrauti.

– Aš visada dalinuosi savo projektais kaip pavyzdžiu ir sakau: pasižiūrėkite, tai nėra sudėtinga. Jūs savo kurkit. Mano tikslas buvo padaryti taip, kad bendruomenės tarpusavyje nekonkuruotų, – atvirai sako pirmininkė.

Augančios bendruomenės – augantys projektai

„Bendrystės staltiesė” – tik vienas ryškiausių šių metų akordų. Panevėžio rajono bendruomenės sparčiai auga ir projektine veikla: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos šiemet skyrė finansavimą net 20 rajono bendruomenių projektų, kurių bendra vertė viršija 78 tūkst. eurų. Palyginimui – 2024 metais finansuota 9 projektai (36 888 Eur), 2025-aisiais – 15 projektų (68 797 Eur).

Finansavimas skiriamas įvairioms sritims: Krekenavos bendruomenė atnaujins riedlenčių aikštelės rampas, Raguvos bendruomenė kurs laisvalaikio erdvę su lauko žaidimais, Dembavos bendruomenė surengs teatralizuotą tautinių šokių festivalį, o Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga organizuos gerosios patirties vizitą į Mažąją Lietuvą.

Pirmininkė O. Baltramiejūnienė nemėgsta puikuotis, tačiau skaičiai kalba patys: per trejus metus vien per projektines veiklas į rajoną pritraukta 0,71 mln. eurų – visa tai savanorių rankomis ir širdimis.

Rekordas – dalintis

Istorija dar nesibaigė. Metų pabaigoje, minint Tarptautinę savanorystės dieną, rekordinė staltiesė bus padalinta į lygias dalis ir padovanota visoms prie jos kūrimo prisidėjusioms bendruomenėms – kaip dalelė rekordo ir simbolis, kuris dar ilgai primins apie bendrus vakarus, pokalbius, kūrybą ir žmones, kurie buvo šalia.

Nes galbūt ir yra tai, ką Odeta Baltramiejūnienė norėjo pasakyti nuo pat pradžių: bendrystė – tai ne vienas didžiulis audeklas. Tai daugybė mažų skiautelių, kiekviena su savo istorija, kurios kartu sudaro kažką daug didingesnio, nei kiekviena atskirai.

 

Rolandas Meiliūnas
Paninfo.lt redaktorius

 

Fondas2026