Mūsų visuomenėje vis dar netrūksta diskusijų apie sveikatos apsaugą, tačiau didžioji dalis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų nukreipiama jau pasekmių – ligų – gydymui. Nors informacijos apie sveiką gyvenseną netrūksta, teorinių žinių pritaikymas praktikoje daugeliui išlieka rimtu iššūkiu. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (Panevėžio VSB) jau ne vienus metus veikia kaip tiltas, padedantis panevėžiečiams žengti pirmuosius realius žingsnius sveikesnio rytojaus link.
„Ar trūksta supratimo, ar trūksta noro tą supratimą įveiklinti? Tai jau tikrai susiduriame su tuo, kad žmonės žino, ir nemažai žino. Turbūt kartais reikia daugiau pagalbos pradėti įgyvendinti tą žinojimą ir pradėti veikti“, – interviu metu pabrėžia Panevėžio VSB direktorė Ieva Konkovė.
Šiuo metu biure dirba 47 darbuotojai. Įdomu tai, kad dalis specialistų savo veiklą derina su darbu asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Biuro vadovės teigimu, tai leidžia puikiai matyti abi puses – tiek pačią sveikatos priežiūros sistemą, tiek realius paciento poreikius.
Brokolių „kepurės“ ir kova už vaiko lėkštės turinį
Viena iš pamatinių biuro veiklos krypčių – darbas su pačiais mažiausiais bendruomenės nariais. Net 22 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kasdien dirba 55-iose Panevėžio miesto ugdymo įstaigose, o jų veiklos laukas šiais metais apėmė net 14 945 ugdytinius. Specialistai ne tik vykdo užkrečiamųjų ligų bei traumų prevenciją, bet ir aktyviai formuoja sveikos mitybos įpročius bei prižiūri mokinių maitinimą valgyklose.
Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Sandra Lukaševičienė neslepia, kad ugdymo įstaigose tenka griebtis ir kūrybiškų gudrybių. Pavyzdžiui, sprendžiant amžiną klausimą, kodėl vaikai vengia daržovių, padeda edukaciniai užsiėmimai. „Mūsų specialistės turi didelę patirtį, jos sugalvoja įvairių gudrybių, kaip pateikti daržoves gražiau ir skaniau… naudojame morkų pjaustymo mašinėles, spalvų įvairovę… vykdome tam tikrus edukacijos užsiėmimus, kur brokolis, pavyzdžiui, tampa patiekalo „kepure“, – patirtimi dalijasi S. Lukaševičienė.
Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad esminiai įpročiai formuojasi šeimoje, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip į sveikos gyvensenos procesus įtraukti ir dažnai laiko stokojančius tėvelius.
Emocinė gerovė ir vaistas nuo vienatvės – „Socialinis receptas“
Panevėžio VSB specialistai akcentuoja holistinį požiūrį į žmogų, vadovaudamiesi antikine išmintimi: „Sveikame kūne – sveika siela“. Kaip pastebi Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Virginija Vaičekonienė, moderni civilizacija yra pasmerkusi žmogų sėdimam darbui, o tai sukelia lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Todėl biuras siūlo specializuotas fizinio aktyvumo programas tiek suaugusiems, tiek senjorams, kurios sulaukia didžiulio panevėžiečių susidomėjimo.
Tačiau fizinė sveikata neatsiejama nuo emocinės būsenos. Visuomenės sveikatos stiprinimo psichikos srityje specialistė Giedrė Kundrotienė pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu visuomenėje juntama didelė įtampa. Biure dirba plati specialistų komanda: psichologai, emocinės gerovės specialistai, savižudybių bei priklausomybių prevencijos koordinatoriai. Gyventojams prieinamos tiek individualios, tiek grupinės nemokamos konsultacijos.
Ypatingas dėmesys Panevėžyje skiriamas vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemai spręsti. Jau trečius metus sėkmingai vykdoma programa „Socialinis receptas“, skirta asmenims nuo 65 metų. „Programa jiems suteikia galimybes bendrauti, susitikti kultūriniuose ar fizinio aktyvumo renginiuose. Rengiame filmų peržiūras, diskusijas, sveikos mitybos popietes… Šiuo metu programą yra baigę apie 180–200 asmenų“, – pasakoja G. Kundrotienė.
Stigmos mažinimas ir pagalba sunkią akimirką
Kalbant apie skaudžiausias visuomenės pūlinius – savižudybes ir priklausomybes – biuras aktyviai telkia pajėgas. Šiais metais buvo atnaujinta savižudybių prevencijos programa 2026–2030 metams. Taip pat vykdoma ankstyvosios intervencijos programa jaunuoliams iki 18 metų, eksperimentuojantiems su psichotropinėmis medžiagomis ar elektroninėmis cigaretėmis.
Savižudybių prevencijos koordinatorė Gintarė Griciuinaitė neslepia, kad visuomenėje vis dar egzistuoja baimė kreiptis pagalbos, tačiau ledai pamažu tirpsta: „Suprantame stigmą dėl kreipimosi pagalbos. Todėl siūlome ne tik tiesiogines, bet ir nuotolines konsultacijas, kur galima išlaikyti anonimiškumą. Vykdome dailės terapijos, streso valdymo užsiėmimus… Matome, kad žmonės vis atviriau kalba ir aktyviai dalyvauja.“
Be to, reaguojant į realius bendruomenės poreikius, šiemet Panevėžyje pradėjo veikti visiškai nauja paslauga – savitarpio pagalbos grupė asmenims, kurių artimieji pasitraukė iš gyvenimo.
Nuo širdies profilaktikos iki „ruonių“ maudynių 7 valandą ryto
Širdies ir kraujagyslių ligos bei cukrinis diabetas išlieka vienomis pagrindinių sergamumo problemų. Sveikatos stiprinimo specialistė Ala Kuzmienė jau nuo 2015 metų veda specialią profilaktikos programą, skirtą 40–60 metų gyventojams, kurios tikslas – mokyti žmones sekti savo cholesterolio, kraujospūdžio bei visceralinių riebalų rodiklius.
A. Kuzmienė taip pat pastebi, kad pastaruoju metu dėl geopolitinės situacijos Panevėžyje fiksuojamas didžiulis šuolis gyventojų, kurie savanoriškai nori išmokti pirmosios pagalbos įgūdžių. Biuro specialistai organizuoja praktinius mokymus tiek įmonėse, tiek bendruomenėje.
Žvelgdamas į ateitį, Panevėžio VSB mieto gyventojams ruošia ne vieną intriguojančią naujovę. Be jau išpopuliarėjusių emocinės gerovės konsultanto paslaugų, vasarą startuoja vaikų užimtumo programa „Eik ir sveik“, o sveikatą stiprinančiose mokyklose bus taikomi kaniterapijos (terapijos su šunimis) užsiėmimai.
O štai liepos ir rugpjūčio mėnesiais panevėžiečiai bus kviečiami išbandyti visiškai naują aktyvumo formą. „Maudysimės iš ryto kartu su fiziniu aktyvumu. Greičiausiai maždaug septintą valandą ryto. Sekite informaciją, labai lauksime šitų „ruonių“ maudynių“, – entuziastingai pokalbį baigia biuro direktorė I. Konkovė, pridurdama, kad rudenį, lapkričio mėnesį, laukia ir specialios akcijos, skirtos būtent vyrų sveikatos stiprinimui.
