Užsidirbti per vasaros atostogas norėtų nemažai moksleivių, o jų paslaugos praverstų kai kuriems darbdaviams, tačiau Užimtumo tarnybos specialistai pastebi, kad sėkmingam nepilnamečių įsitraukimui į darbo rinką trukdo kompleksinės problemos. Jauniausiems trūksta žinių, sąmoningumo ir motyvacijos. Darbdaviams – informacijos apie jaunuolių įdarbinimą. Išeitis galėtų būti savanorystė, švietėjiška, edukacinė veikla supažindinant darbdavius su mokinių (nepilnamečių) darbo teisiniu reglamentavimu.
Vilniaus regioninio karjeros centro veiklinimo koordinatorė Rita Gecevičienė neslepia, kad tiek moksleiviai, tiek darbdaviai būna aktyviausi, kai tereikia palikti savo kontaktus. Bet vos prasideda realios kalbos apie darbą – įmonės pritrūksta laisvų darbo vietų, o nepilnamečiai negali išsirinkti ir iš kelių darbo pasiūlymų.
„Dažniausiai girdime, kad mokiniai vasarą norėtų dirbti bet ką, bet pasiūlymų dirbti pas ūkininkus uogų skynėjais ar valytojais jie atsisako. Vieniems kelionė iki darbo vietos atrodo per ilga, netinka vyresnio amžiaus kolektyvas ar kyla baimė dirbti su pinigais. Didelė dalis jaunuolių net nesuvokia, kas yra darbas ir atsakomybė“, – sakė R.Gecevičienė.
Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė darbdaviams, įdarbinusiems mokinius vasarą, pasiūlė 400 eurų kompensaciją. Ši finansinė paskata sudomino net ir anksčiau laisvų vietų neturėjusius darbdavius, buvo pasirašyta 30 sutarčių. Tiesa, 7 jaunuoliai prisipažino, kad net neperskaitė dokumentų, ant kurių pasirašė.
Anot Užimtumo tarnybos specialistės, 14-15 m. jaunuoliams vis dar trūksta apie tai žinių, bet nuo jų ir reikėtų pradėti galvoti apie pirmąjį darbą: „Profesijos specifiką, suvokimą apie darbą, bendravimo įgūdžius – visa tai puikiai išsprendžia savanorystė. Ja užsiimti skatina ir papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas.“
Žemaitijoje situacija ne itin skiriasi nuo sostinės. Telšių Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Vitalija Stasiulienė pripažįsta, kad darbdaviai šiame regione gali pasiūlyti tik darbą ūkiuose. Moksleiviams tai nėra patraukti darbo alternatyva.
„Stebina mokinių požiūris į darbą: jie paliko kontaktus, pildė anketas dėl darbo vasarą ir labai norėjo dirbti. Pradėjus jiems siūlyti darbus, skambinti ar rašyti el. laiškus susidūrėme su kita realybe: telefonai buvo išjungti, į skambučius daugelis neatsiliepia. Iš 83 pageidavusių dirbti moksleivių pavyko susisiekti tik su septyniais“, – patirtimi dalijosi V.Stasiulienė.
11-12 klasių moksleivių atsakomybė – didesnė. Dauguma randa gyvenamąją vietą, darbus pajūrio kurortuose, kol dar vyksta pamokos.
Palangoje ir kituose pajūrio kurortiniuose miestuose situacija palyginti yra geresnė. Birželio pradžioje Klaipėdoje buvo organizuotas renginys moksleiviams ir darbdaviams. Visgi, anot Klaipėdos regioninio karjeros centro veiklinimo koordinatorės Anos Kuzminovos, šiame renginyje darbdaviai darbą siūlė tik 16-18 metų jaunuoliams: „Dėl baimių, nežinojimo, o gal nenoro sužinoti jauniausiems renginio dalyviams darbo pasiūlymų neatsirado. Tačiau jie galėjo konsultuotis su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovais.“
Pajūryje nepilnamečiai dirba ledų pardavėjais, drabužių parduotuvių konsultantais, padavėjais, padavėjų padėjėjais, kambarinėmis, valytojais, vaikų stovyklų padėjėjais. Palangoje „Circle K“ degalinių tinklas siūlo ne tik įprastą darbo užmokestį, bet ir priedus, taip tikėdamiesi išlaikyti jaunus darbuotojus ir mokslo metų metu. Jei išdirbi 3 mėnesius, gauni 300 eurų, jei daugiau – priedas didėja.
Pajūryje daug dirbama ir savanorystės tema. Dar spalio mėnesį su moksleiviais A.Kuzminova apsilankė gyvūnų prieglaudoje.
„Buvo ašarų, šypsenų, bet keli gyvūnai susirado namus. Dalis moksleivių kiekvieną šeštadienį ir toliau rūpinosi gyvūnų gerove. Svarbiausia, kad ir savanorystės kryptį jaunuoliai rinktųsi pagal savo pomėgius: sporto organizacijose, socialinėje srityje. Juk tikslas – ne tik papildomas balas stojant į aukštąją mokyklą“, – pasakojo Klaipėdoje jaunuoliams profesinio orientavimo paslaugas teikianti specialistė.
Vasarą regioninių karjeros centrų specialistai ruošiasi naujiems mokslo metams. Užimtumo tarnybos specialistai įsitikinę: pirmiausia reikia paruošti mokinius darbui, o darbdavius supažindinti su teisiniu nepilnamečių įdarbinimo reglamentavimu. Svarbu ir tai, kad profesinis orientavimas – ne tik asmenybės testai, konsultacijos, ateities profesijų pažinimas, bet ir susipažinimas su darbu.
