Po kelerių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo žiema, primenanti senas tradicijas: gausus sniegas, stingdantis šaltis ir speiguotos naktys. Nors vaizdas primena pasaką, miško gyventojams tai – didžiausias metų išbandymas. Stora sniego danga ir temperatūrų svyravimai lėmė reiškinį, kurį miškininkai vadina baltuoju badu.
Sniego pluta – neįveikiama kliūtis
Pastarųjų dienų pūgos visą šalį užklojo storu, vietomis keliasdešimt centimetrų siekiančiu sniego sluoksniu. Tačiau didžiausia problema ne sniego kiekis, o dėl temperatūros svyravimų susidariusi kieta sniego pluta.
Laukiniams gyvūnams, ypač stirnoms ir elniams, pasiekti po sniegu esantį maistą – žolę, uogienojus ar kerpes – tapo beveik neįmanoma. Kiekvienas bandymas prasikasti iki maisto iš gyvūno reikalauja milžiniškų energijos sąnaudų, kurios spaudžiant šalčiui yra gyvybiškai svarbios.
Miškininkų pagalba: „meniu“ papildo drebulės
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai nuolat stebi situaciją girininkijose ir ten, kur gyvūnams darosi sunkiausia, imasi gelbėjimo darbų.
„Įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir elniams. Tokia pagalba leidžia jiems taupyti energiją, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sako VMU atstovas Sigitas Kvedaras.
Taip pat žvėrims pasitarnauja ir vykdomi miško kirtimai – po jų likusios šviežios šakos tampa natūralia „valgykla“ tada, kai visi kiti ištekliai yra paslėpti po sniegu.
Ką žvėrys ėda žiemą?
Elniniai žvėrys žiemą drastiškai pakeičia savo racioną. Jei vasarą jie mėgaujasi sultinga žole, žiemą jų išgyvenimas priklauso nuo:
Medžių ir krūmų šakelių;
Medžių žievės;
Samanų bei kerpių;
Mėlynių ir kitų uogienojų stiebų.
Perspėjimas: geraširdiška saviveikla gali pražudyti
Nors pamačius sušalusį žvėrį kyla noras jam padėti, miškininkai įspėja – savavališkas šėrimas dažnai padaro daugiau žalos nei naudos.
Netinkamas maistas: Duona ar kiti žmogaus vartojami produktai gali sukelti mirtinus virškinimo sutrikimus.
Elgsenos kaita: Pripratę prie žmogaus nešamo maisto, laukiniai gyvūnai praranda instinktus ir tampa lengvu grobiu plėšrūnams arba pradeda lankytis pavojingose vietose, pavyzdžiui, prie kelių.
Atsakomybė: Žvėrių globa turi rūpintis profesionalai – miškininkai ir medžiotojai, kurie žino, kokio papildomo maisto konkrečioms rūšims reikia tam tikru metu.
Ši žiema – priminimas, koks trapus yra laukinės gamtos balansas. Atsakinga ir laiku suteikta profesionalų pagalba yra tai, kas padės miško gyventojams sulaukti pavasario atlydžio.
