Artėjant naujiesiems metams, būsto klausimas daugeliui Lietuvos gyventojų tampa vienu svarbiausių asmeninių tikslų. Naujausio „NTligence“ užsakymu atlikto bendrovės „Norstat“ tyrimo duomenys atskleidė, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti būstą arba dar svarsto tokią galimybę – tai reiškia, kad apie būsto pirkimą svarsto maždaug kas ketvirtas lietuvis.
Aktyviai būsto pirkimą planuojančiųjų dalis sudaro 13 proc., iš jų dalis ruošiasi įsigyti pirmąjį būstą, kiti – keisti jau turimą ar investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pasak NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorės Elinos Mesengiser-Garber, metų pradžia itin palankus laikas būsto pirkimui.
„Metų pradžia daugeliui žmonių veikia kaip simbolinis atskaitos taškas – tai laikas, kai norisi ne tik susiplanuoti kasdienius darbus, bet ir imtis didesnių, gyvenimo kryptį keičiančių sprendimų. Būsto įsigijimas šiuo laikotarpiu dažnai suvokiamas kaip vienas svarbiausių „restarto“ žingsnių – jis suteikia stabilumo jausmą, aiškumą ateičiai ir padeda sąmoningai įtvirtinti naują gyvenimo etapą“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Jaunesni gyventojai nuosavo būsto įsigijimą laiko prioritetu
Tyrimas taip pat atskleidžia ir ryškius amžiaus grupių skirtumus. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas tarp 18–29 metų gyventojų – net 46 proc. šios amžiaus grupės tyrimo dalyvių teigia, kad planuoja įsigyti būstą arba dar svarsto apie šį sprendimą, o iš jų 19 proc. nurodo per artimiausius dvejus metus ketinantys įsigyti pirmąjį nuosavą būstą.
Panašios tendencijos pastebimos ir 30–39 metų grupėje, kur 37 proc. apklaustųjų planuoja įsigyti ar svarsto apie būsto pirkimą.
„Tyrimas atskleidžia, kad būsto pirkimą dažniausiai lemia ne vien ekonominiai, bet ir emociniai motyvai. Dažniausiai minimas argumentas – stabilumo ir saugumo poreikis, taip pat noras gyventi didesniame, patogesniame ar naujesniame būste. 26 proc. gyventojų nuosavą būstą vertina ir kaip ilgalaikę investiciją, ypač vyresnėse amžiaus grupėse. Jaunesni respondentai dažniau mini šeimos kūrimą, norą gyventi nuosavame, o ne nuomojamame būste, bei infliacijos baimę, skatinančią ieškoti stabilesnių vertės išsaugojimo sprendimų“, – pastebi E. Mesengiser-Garber.
Renkantis svarbiausia aiškumas ir ilgalaikė vertė
Šios nuostatos atsispindi ir nekilnojamojo turto rinkoje, kur vis dažniau akcentuojama ne tik kvadratinių metrų kaina, bet ir gyvenimo kokybė bei bendruomeniškumas.
„Gyventojai ieško aiškumo – nori žinoti, kada naujai statomas projektas bus baigtas, kokia statybų eiga, kokie partneriai įgyvendina projektą ir ar sprendimai iš tiesų orientuoti į kasdienį patogumą ir ilgalaikę vertę. Tai ypač aktualu tiems, kurie perka pirmąjį būstą arba svarsto apie pirkimą kaip investiciją, kur svarbūs ne tik emociniai, bet ir racionalūs kriterijai: vieta, rajono perspektyva ir projekto kokybė. Vis reikšmingesnė tampa ir galimybė sprendimą įsigyti būstą priimti ankstyvoje statybų stadijoje, kai fiksuota kaina leidžia planuoti finansus ir ateityje sukurti didesnę ilgalaikę vertę“, – sako E. Mesengiser-Garber.
„Ne mažiau aktualūs kriterijai renkantis – objekto energinis efektyvumas, infrastruktūra, bendrosios erdvės ir projekto pritaikymas kasdieniams poreikiams. Prieš priimant sprendimą įsigyti naują būstą taip pat svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir lokaciją, susisiekimą bei rajono vystymosi perspektyvas“, – akcentuoja „NTligence“ direktorė.
Šiuos pirkėjų lūkesčius atliepia ir Vilniaus Viršuliškių mikrorajone vystomas gyvenamųjų namų projektas „Romeo ir Džiuljeta“. Jis orientuotas į pirkėjus, ieškančius lokacijos arti miesto centro ir vertinančius kasdienį susisiekimą bei išvystytą infrastruktūrą. Projekte platus 1,5–2 kambarių ir didesnių butų pasirinkimas, o statybų pabaiga planuojama 2026 m. IV ketvirtį – tai leidžia pirkėjams sprendimą priimti iš anksto, įvertinant tiek gyvenimo, tiek investicinę logiką.
