Krekenavoje pagerbtas litvakų atminimas

Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius šiandien dalyvavo memorialinės lentelės atidengimo ceremonijoje Krekenavoje. Ant buvusio sinagogos pastato atidengta dedikacija lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis įamžino 1941 m. Holokausto aukas – miestelio žydų bendruomenę.

Šį atminimą ženklą inicijavo ir parėmė iš Johanesburgo (Pietų Afrikos Respublika) atvykęs litvakas Bernardas Seeffas.

„Šiandien atidengta lentelė liudija, kad gyvenimas net ir toliausiai išblaškytus kraštiečius parveda namo. Tai neįkainojamas liudijimas, koks gilus išlieka išeivių ryšys su tėvų žeme. Tegul šis atminimas mums visiems liudija: jokia tragedija nepajėgi ištrinti kaimynystės ir bendrystės dvasios, kuri čia gyvavo šimtmečius“, – sakė rajono meras A. Pocius.

Svečiui Bernardui Seeffui ši viešnagė į Krekenavą – tai duoklė tėvo svajonei sugrįžti į gimtinę. Jo tėvas Morrisas ir dėdė Sydney užaugo būtent čia. Nors šeima į Pietų Afriką emigravo dar 1929-aisiais, prisiminimai apie Krekenavą ir Nevėžio upės vingius lydėjo juos visą gyvenimą.

B.Seeffas pasidalijo jautriais tėvo pasakojimais apie vaikystę Lietuvoje ir maudynes upėje. Jo šeima priklausė krekenaviškių savišalpos draugijai „Krakenowa Sick Benefit Society“, todėl Bernardas jautė vidinę pareigą sugrįžti ir pagerbti kadaise čia klestėjusią draugišką bendruomenę.

Šeimos istorija paženklinta ir skaudžių netekčių: viena tėvo sesuo su dviem vaikais negavo vizos ir žuvo Holokausto metu. Tačiau ryšys su Lietuva nenutrūko. Svečias džiaugėsi, kad jo mama, kilusi iš Panevėžio, šiuo metu skaičiuoja jau 102-us metus. Ji iki šiol didžiuojasi Lietuvos pilietybe ir pasu, kurį jai garbingo jubiliejaus proga padėjo sutvarkyti Lietuvos ambasada.

Simboliška, kad ir Bernardo žmona yra litvakė, kurios šaknys siekia Kėdainius.