97
Šiandien miesto taryboje priimtas ateinančių finansinių metų Panevėžio savivaldybės biudžetas. Tai svarbus dokumentas, sąlygojantis visų panevėžiečių gyvenimo kokybę.
Formuojant biudžetą opozicija visuomet labai atsakingai dalyvaudavo procese ‒ dėliojo prioritetus, skaičiavo, teikė siūlymus. Tačiau šios kadencijos valdančioji dauguma į mūsų nuomonę niekada neatsižvelgė, todėl šiemet pirmą kartą mūsų pasiūlymų biudžetui nebuvo. Pasiūlymų neteikė nei miesto bendruomenės, nei asociacijos. Ką tai rodo?
O gi tai, kad žmonės nusivylė ir prarado viltį, kad jų nuomonė gali būti išgirsta. Beje, kalbame apie žmones, kurie sunkiai dirbo ir sunešė savo mokesčius į miesto iždą.
Valdantieji džiaugiasi, kad biudžeto pinigus paskirstė labai racionaliai ir teisingai, bet ar taip yra iš tikrųjų?
Pastaraisiais metais įgyvendinant įvairius miesto atnaujinimo projektus, kuriais vis gyrėsi korupciniais nusikaltimais kaltinamas meras, privalomos koofinansavimo lėšos kaskart buvo perkėlinėjamos į kitus metus, o projektai vykdomi vien iš europinių lėšų. Susikaupė didelės sumos ir šiemet investiciniams projektams iš savivaldybės iždo reikės daugiau pinigų, nei jų bus iš ES struktūrinių fondų. Jau tapo įprasta, kai Taryba kaskart pastatoma prieš faktą: „arba pritatriam pinigų skyrimui iš savivaldybės biudžeto arba projektas liks neužbaigtas“. Tokia praktika ydinga, uždedanti miestui sunkią finansinę naštą, ypač, kai prioritetai sudėliojami tik į fasadinę pusę, o tai kas svarbu kiekvienai Panevėžyje gyvenančiai šeimai nustumiama į šoną. Fontanai, aikštės, šventės – gražu, bet autobusų stoties, panašu, neturėsim ir šiemet arba ji pavirs į ilgalaikę statybvietę miesto centre.
Valdžios neūkiškumas kainuoja labai brangiai. Vien žinant, kiek žmonių susižalojo Panevėžio gatvėse slidžiuoju metų laiku. Problema dingo tik ištirpus ledui, bet kaip ji bus sprendžiama ateityje, kai empatija nepasižyminčiai valdžiai svarbiausia tik jos pačios nepriekaištingas „miesto atnaujintojų“ įvaizdis ir jo įtvirtinimas?
Tuomet svariomis eilutėmis biudžete tampa lėšų skyrimas viešiesiems ryšiams, SEMC’ui ir kitiems blizgučiams, o kasdienėms miesto gyventojų reikmėms, kultūrai pinigų neatsiranda. Taigi, miestiečių abejingumas formuojant biudžetą tuokart yra suprantamas.