Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus iniciatyva grupė įvairias frakcijas atstovaujančių europarlamentarų kreipėsi į Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą ragindama įvesti visišką Rusijos energetinį embargą tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje.
Pasak EP narių, nedelsiant paskelbtas Rusijos naftos ir naftos produktų embargas turėtų didžiulį poveikį Rusijos ekonomikai, nes tai sudaro apie 70 % ES mokėjimų už Rusijos energijos išteklius.
„Naftos embargą galima įgyvendinti nedelsiant, nes ES valstybės narės, įskaitant Vokietiją, turi reikiamą infrastruktūrą naftos tiekimui jūra užtikrinti, o 30 OPEC narių gali nesunkiai patenkinti paklausą, tad poveikis naftos kainoms būtų nedidelis“, – teigia EP narys A. Kubilius.
Parlamentarai pabrėžia, kad nors ES priėmė precedento neturinčias sankcijas Rusijai ir ėmėsi priemonių Ukrainai paremti, tačiau ES valstybės narės iki šiol nesugebėjo susitarti dėl visiško Rusijos energetinio embargo.
„ES ir toliau moka apie 800 mln. eurų per dieną į V. Putino kišenes, taip padėdama finansuoti jo karo mašiną. Todėl ES taip pat negalėjo įvesti visiškų SWIFT sankcijų, nes didiesiems Rusijos bankams, tokiems kaip „Gazprombank“ ar „Sberbank“, sankcijos netaikomos, nes jie gauna ES verslo bendrovių mokėjimus už energijos išteklių importą iš Rusijos“, – rašo kreipimesi europarlamentarai.
Palyginimui, 2020 m. ES sumokėjo Rusijai 64 mlrd. eurų už energijos išteklius. To pakako, kad būtų padengtas visas Rusijos karinis biudžetas, tuo metu siekęs 61,7 mlrd. eurų. Po invazijos padidėjus naftos ir dujų kainoms, ES dabar Rusijai moka 3,5 karto daugiau nei 2020 m.
„Jei tokia situacija tęsis, iki 2022 m. pabaigos ES už Rusijos energiją sumokės apie 200 mlrd. eurų. Dėl šio fakto ES atsiduria morališkai sudėtingoje padėtyje, nors, kaip žinote, kelios ES valstybės narės ir bendrovės jau paskelbė faktinį Rusijos energetikos produktų embargo“, – rašoma kreipimesi.
EP nariai pažymi, kad tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, kelios ES valstybės narės (įskaitant tik naftos importo embargą) nepritaria embargui, tarp jų ir Vokietija. Dėl šios priežasties šios ES sankcijos nėra priimtos.
„Iš esmės tai reiškia, kad net ir tapusi Bučos žudynių liudininke, ES toliau finansuoja Putino karo mašiną“, – teigia EP nariai.
Jie taip pat pabrėžia, kad Vokietija ir ES neturėtų pasirodyti pažeidžiamos Putino šantažo ir prašo Vokietijos Vyriausybės užimti teisingą istorinę poziciją; priimti nelengvą, bet teisingą sprendimą.
EP narys A. Kubilius pabrėžė, kad nors Europos Parlamente nėra įprasta rašyti laiškus ES šalių narių lyderiams, prezidentams ar premjerams, tačiau ES Bendroji užsienio ir saugumo politika, įskaitant sankcijas, nebegali būti taip išskirtinai priklausoma nuo vienos šalies klaidingos pozicijos. ES šalių lyderiai turi žinoti, kad jie atsako ne tik už savo šalies politiką, bet ir už visos Europos Sąjungos politiką.
