Komentuodami Europos Komisijos Pirmininkės Ursula von der Leyen kalbą apie Sąjungos padėtį, EP nariai iš Lietuvos pabrėžė didelį ES vaidmenį gynybos ir ekonomikos srityse ir siūlė įgyvendini jau veikiančias taisykles.
Europarlamentarai palankiai vertino Komisijos vadovės planus stiprinti ekonomiką ir tinkamai naudoti dirbtinio intelekto galimybes, o tai pat siūlymą kurti glaudesnius ryšius su Kanada. Kita vertus, pasigesta didesnio dėmesio socialiniams reikalams, sveikatai, migracijos problemoms bei ūkininkams.
Europos liaudies partijos frakcijos narei Rasai Juknevičienei padarė įspūdį tai, kad pranešimas „parašytas paprasta, visiems suprantama kalbama, nors kalbama apie sudėtingus strateginius dalykus“. Joje paminėti „visi svarbiausi iššūkiai ne tik Europos Sąjungai, bet ir visam Europos kontinentui.“ Dirbdama saugumo ir gynybos srityje, tai pat Parlamentui šioje sesijoje balsavus dėl jos kuruojamo pranešimo dėl hibridinio karo, europarlamentarė džiaugėsi, kad EK pirmininkės kalboje daug dėmesio skirta hibridinėms grėsmėms ir Europos saugumui, toliau išreikštas solidarumas ir parama Ukrainai. Ji palaiko Komisijos Pirmininkės pasiūlymą kurti “naują ES „saugumo protokolo“ 4-ojo straipsnio modelį pagal NATO analogiją, pagal kurį bet kuri ES valstybė, susidūrusi su saugumo grėsme, galėtų nedelsiant gynybos klausimus spręsti kartu“.
Liudas Mažylis (Europos liaudies partija) teigė, kad „tarptautinė aplinka patiria pokyčius, ir istoriniu požiūriu – žaibiškus. Atsakomybė už saugumą tenka mums patiems. Reikalingi „fiziniai” ir greiti pokyčiai ginkluojantis. Greitas tempas reikalingas ir išsivaduojant iš to, ką Pirmininkė pavadino pavojingomis priklausomybėmis, – nuo Kinijos, ir nuo Rusijos išteklių“. „Simptomiška, kad į gynybinį aljansą kviečiama Ukraina, o taip pat Kanada, Norvegija, Jungtinė Karalystė,“ – sakė L. Mažylis, pabrėždamas, kad „privalu spartinti savuosius, europinius, veiksenos tempus: europinės rinkos vienijimo, elektrifikacijos spartinimo, privataus draudimo skatinimo, pramoninio DI atsakingo pasitelkimo, koordinuoto valstybių reagavimo į incidentus sujungiant Ukrainos strateginį inovatyvumą su Europos pramonės galimybėmis.“
Pauliaus Saudargo (Europos liaudies partija) vertinimu, U. von der Leyen kalboje tiksliai išvardintos problemos ir nurodyti prioritetai, tokie kaip konkurencingumas, gynyba ir parama Ukrainai, energetinė nepriklausomybė, kova su klimato kaita. Jam, dirbančiam su Lustų aktu, patiko išskirtinis dėmesys dirbtiniam intelektui, ypač DI pramoninių pajėgų didinimui ir žmogaus kontrolei. Siūlymą Kanadai tapti ES asocijuotąja nare jis vertino santykių su JAV ir Kinijos ekonominio dominavimo kontekste. „ES privalo plėsti naujus prekybinius ryšius, laisvosios prekybos zonas ir apskritai siekti didesnės ekonominės integracijos su patikimais geopolitiniais žaidėjais kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija,” – pabrėžė jis.
Vytenis Andriukaitis (Socialistai ir demokratai) teigiamai vertino, kad Rusijos hibridinių atakų Europoje kontekste paminėta ir Lietuva, o „Europa pagaliau kalba apie šias grėsmes atvirai.“ Jo vertinimu, nors pristatoma iniciatyva „Viena Europa, viena rinka“ su mažiau biurokratijos ir greitesniais leidimais „skamba puikiai, realus jos įgyvendinimas jau kitas klausimas.“ EP narys pritarė U. von der Leyen siūlymui pasitelkti naujus išteklius ES biudžetui, tačiau kartu mano kad „šitas klausimas nepakankamai išplėtotas.“ Jo vertinimu, „migracijos srityje pripažįstama, kad esamos priemonės neatlaikė šios vasaros iššūkių: žadamas naujas krizių valdymo mechanizmas, stipresnis Frontex. Realybėje matome, kad Migracijos Paktas, turėjęs būti ilgalaike ES migracijos strategija, yra nepakankamas.“
Socialistų ir demokratų frakcijai Europos Parlamente priklausančios Vilijos Blinkevičiūtės šiųmetė U. von der Leyen kalba nenustebino, tačiau ji atkreipė dėmesį į „kuriamą naują ES reagavimo į ekstremalias situacijas sistemą, kuri leis kontroliuoti migrantų antplūdžius net laikinai nesilaikant kitų ES migraciją reglamentuojančių teisės aktų. Tai svarbus pokytis kontroliuojant nelegalią migraciją ir prekybą žmonėmis.“ Komentuodama EK Pirmininkės tikslus „elektrifikuoti Europą“ V. Blinkevičiūtė sakė, kad, uždarius atomines elektrines, pavyzdžiui, Vokietijoje, „brangi energija yra viena iš priežasčių, kodėl Europoje uždarinėjamos gamyklos, kodėl jos pralaimi konkurencinę kovą.“ Kalboje EP narė pasigedo dėmesio socialiniams reikalams, – „iš esmės, vos keli sakiniai. Socialinė sritis kur kas svarbesnė ir platesnė.“
Europos konservatorių ir reformistų frakcijos Europos Parlamente narys Aurelijus Veryga EK Pirmininkės kalboje išgirdo nemažai prieštaravimų: „Europa vienu metu turi ženkliai didinti gynybos išlaidas, investuoti į žaliąją energetiką, kovoti su klimato kaitos padariniais, stiprinti pramonę, reguliuoti dirbtinį intelektą ir kartu užtikrinti fiskalinį tvarumą. Tai kelia klausimą – iš kur bus gautos lėšos ir ar visus šiuos tikslus įmanoma įgyvendinti nepadidinant naštos piliečiams ir verslui?“ Jis atkreipė dėmesį, kad naujai kuriamos taisyklės prieštarauja užsibrėžtam tikslui mažinti biurokratiją. Kartu jis išskyrė nevienodą ES ūkininkų padėtį ir tai, kad jie turi ne tik „prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų, bet ir turėti realią finansinę pagalbą bei mažesnę administracinę naštą.“ Kita vertus, A. Veryga teigiamai vertino, kad kalboje buvo skiriamas dėmesys ir regionų politikai „bei teisės pasilikti gyventi regionuose realizavimui, ypač kai susiduriame du demografijos ir regionų nykimo problemomis.“
Petras Auštrevičius (frakcija „Atnaujinkime Europą“) ragino saugumo srityje imtis konkrečių veiksmų, nes Europa jau turi „visus instrumentus, kurių reikia ES saugumui didinti“. Vertindamas pasiūlymą Kanadai tapti ES asocijuotąja nare, jis sakė, kad tai „labai reikalingas atsakas į pastarojo meto Donaldo Trumpo administracijos politiką, kuri kažkodėl orientavosi į ilgamečių partnerių baudimą prekybos ir kitose srityse, o ne glaudesnį bendradarbiavimą“. Jis pritarė U. von der Leyen išsakytai būtinybei mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos bei didinti gamybos apimtis pačioje Europoje. Kartu P. Auštrevičius pabrėžė, kad „ES privalo atsisakyti įvežtinio kuro, užkardyti agresoriaus šešėliniais laivais nelegaliai gabenamus resursus. Gana yra gana“.
Dainius Žalimas (frakcija „Atnaujinkime Europą“) taip pat atkreipė dėmesį į pasiūlymą kurti analogišką į NATO 4-ajame straipsnyje numatytą europinio reagavimo į saugumo krizes mechanizmą, bet skeptiškai vertino, ar jis „iš esmės pakeis saugumo padėtį Europoje.“ Vis dėlto, jo manymu, “esant neapibrėžtumui dėl Donaldo Trumpo vadovaujamų JAV įsipareigojimų, ES natūraliai ieško būdų, kaip sustiprinti europinius saugumo mechanizmus“. Kalboje jis pasigedo „drąsaus raginimo kuo greičiau priimti Ukrainą į ES“, o komentuodamas ES siekį mažinti priklausomybes, ypač santykių su Kinija srityje, jis pabrėžė, kad „tai signalas ir Lietuvoje veikiantiems Kinijos „supratėjams“, ieškantiems būdų normalizuoti santykius su Pekinu, kai ES juda strateginių priklausomybių mažinimo kryptimi.“ „Bendrai kalboje netrūko ambicijų, tačiau svarbiausia, kiek jų virs realiais sprendimais. Europos Sąjungai netrūksta išteklių ar talentų – jai reikia daugiau vienybės ir politinės valios įgyvendinti savo darbotvarkę,“ – apibendrino D. Žalimas.
Virginijui Sinkevičiui (Žalieji) „svarbiausi ne atskiri pažadai, o bendras poslinkis“. Jo vertinimu, „Europa vis aiškiau supranta, kad pasaulyje, kuriame senais susitarimais ir priklausomybėmis nebegalime aklai pasikliauti, turime daugiau dalykų sugebėti užsitikrinti patys. Tai reiškia ne tik stipresnę gynybą ar paramą Ukrainai. Tai reiškia savo energetiką, savo ekonominius ryšius, saugias sienas, atsparumą hibridinėms atakoms. Bet lygiai taip pat ir gebėjimą pasirūpinti, kad Europoje žmonės galėtų įpirkti būstą, kurti šeimas ir kad mūsų vaikai augtų saugesnėje aplinkoje.“ Pasak V. Sinkevičiaus, „pagrindinė šios kalbos mintis: Europos saugumas šiandien prasideda ne tik nuo tankų ar oro gynybos. Jis prasideda nuo to, kiek Europa pati kontroliuoja savo ateitį ir ar žmonės jaučia, kad ta ateitis yra kuriama ir jiems.“
