Vasario 12 d. (pirmadienį) 17 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks prof. Vandos Zaborskaitės knygos „Tekančio laiko ženklai: publicistika, literatūra, amžininkai“ pristatymas. Dalyvaus knygos sudarytoja Virgilija Stonytė.
“Kiekvienas straipsnis parašytas su didžia atsakomybe ir aiškiu nusistatymu prieš viešų svarstymų trumparegiškumą, atsitiktinių „nuomonių“ standartus, skubotų ir perdėm tendencingų įspūdžių šliaužimą daiktų ir reiškinių paviršiumi. Svarbiausia čia yra tai, kad autorė visur apimta gilaus nerimo dėl to, kas iki šios dienos tebevyksta Lietuvoje, kad ji yra itin jautri ir moraliniam pakrikimui, ir neaiškiai tautos bei jos kultūros ateičiai, ir socialinei atskirčiai, kad pastebi daug ką, kas dažniausiai prasprūsta pro politikų ir žiniasklaidos akis. Didelį įspūdį daro visos knygos dramaturgija, atsiverianti dvasinėmis grumtynėmis tarp vis iš naujo užgriūvančių šiurpių realybės išgyvenimų, gražių permainų paguodos bei negęstančios vilties blyksnių.
V.Zaborskaitės knyga “Tekančio laiko ženklai” turėtų gulėti ant politikų ir visuomeninės nuomonės formuotojų stalo. Ji galėtų daug kuo pagerinti mūsų debatų kultūrą”, – taip šią knygą pristato filosofas Krescencijus Stoškus.
Lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritikė, eseistė prof. V. Zaborskaitė (1922–2010) – daugelio kritikos straipsnių, recenzijų, monografijų ir kitų veikalų autorė, aktyvios pilietinės pozicijos humanitarė. Didelio populiarumo sulaukė jos monografija apie Maironį. Geriausiai žinoma knyga „Eilėraščio menas“ (1968 m.), kurios papildytą leidimą leidykla „Tyto alba“ išleido 2002 m. autorės jubiliejui. Ši leidykla jubiliejaus proga parengė prof. V. Zaborskaitės knygą „Tarp praeities ir dabarties“, kurioje sudėta rašytojų ir kitų literatūros veikėjų portretai, straipsniai ir recenzijos, interviu, Sąjūdžio metų publicistika. V.Zaborskaitė tyrinėjo senąją lietuvių literatūrą ir XIX-XX a. rašytojų kūrybą. Ne viena moksleivių ir studentų karta mokėsi iš V. Zaborskaitės sudarytų ir parašytų literatūros vadovėlių.
V.Zaborskaitė gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Vaškuose ( Pasvalio r.). 1946 m. baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1950 m. dėstė Lietuvių literatūros katedroje. 1961 m. atleista iš pareigų ir pašalinta iš universiteto už neatitikimą marksistinei ideologijai. 1962-1971 m. prisiglaudė Istorijos institute. Nuo 1971 m. – Vilniaus pedagoginio instituto profesorė. Prasidėjus Atgimimui įsitraukė į švietimo reformos darbą, vadovavo Kultūros ir švietimo ministerijos Ugdymo turinio departamentui. Mirė 2010 m. gruodžio 27 d.