Kai miestas skaitomas važiuojant: ketvirtojo kultūrinio dviračių žygio akimirkos

Panevėžys nuo seno garsėja dviračių ir aktyvaus gyvenimo būdo tradicijomis. Neatsitiktinai
ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka, puoselėdama  tvarumo idėjas, jau ketvirtus
metus iš eilės kviečia miestiečius į kultūrinį dviračių žygį „Bibliotekininkas ir skaitytojai ant
dviračio“, skirtą Pasaulinei dviračių dienai paminėti.

Ši iniciatyva seniai tapo daugiau nei sportiniu renginiu. Tai prasminga vasaros pradžios
tradicija, sujungianti judėjimo džiaugsmą, kultūrinį pažinimą ir bendrystę.
Pirmąjį birželio trečiadienį prie Viešosios bibliotekos susirinko 22 įvairaus amžiaus
panevėžiečiai. Pasidabinę ryškiomis liemenėmis ir autorinėmis rankų darbo dalyvių kortelėmis,
kurias sukūrė dailininkė Diana Masiulienė, jie leidosi į 25 kilometrų kelionę po Panevėžio miestą ir
jo apylinkes.

Žygio dalyvius lydėjo fotomenininkas ir dviračių sporto entuziastas Virginijus Benašas, ne
tik vedęs maršrutu, bet ir įamžinęs gražiausias kelionės akimirkas.
Kelionė pradėta nuo Juozo Miltinio palikimo studijų centro, įsikūrusio paskutiniame
režisieriaus bute. Čia dviratininkai apžiūėjo autentiškus kambarius, asmeninius daiktus, meno
kūrinius, rankraščius ir teatro istoriją pristatančią ekspoziciją.

Antroji stotelė buvo meninio stiklo studija „Glassremis“, kur žygeiviai susipažino su stiklo
meno subtilybėmis, kūrybos procesu ir iš arti pamatė, kaip gimsta unikalūs meno kūriniai.
Toliau maršrutas vingiavo į buvusią gamyklos „Ekranas“ teritoriją – šiandien vadinamą
didžiausia galerija po atviru dangumi Lietuvoje. Industrinės erdvės kvietė pažvelgti į miesto istoriją
bei šiuolaikinę kultūrą nauju kampu.

Ne mažiau įsimintina tapo ir žalioji žygio dalis. Pramonės gatvės viadukas, miško takai link
Paliūniškio ir gamtos apsuptis leido dalyviams trumpam atsitraukti nuo miesto šurmulio. Jie
mėgavosi „miško maudynėmis“, klausėsi gamtos garsų, bendravo ir dalyvavo parodos
„(Ne)skraidyk padebesiais“ pristatyme. Pokalbiai apie meną, miestą ir tvarumą natūraliai įsiliejo į
žaliuojančios aplinkos ritmą.

Kelionės pabaigoje visi susibūrė jaukiam piknikui pievelėje. Netrūko nei pokalbių, nei
juoko, nei poezijos. Dalydamiesi dienos įspūdžiais ir ateities planais, žygio dalyviai dar kartą įrodė,
kad bendrystė gimsta paprastose, tačiau prasmingose patirtyse ir tai, kad miestą galima pažinti ne
tik skubant, bet ir lėtai, sąmoningai. O svarbiausia – kartu.