Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai (už balsavo 470; prieš –129; susilaikė – 62) „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros”.
Rasa Juknevičienė yra pagrindinė šio dokumento pranešėja.
Pranešimui pritarė kolegos iš įvairių politinių grupių ir tai liudija visų ES šalių ir parlamentinių partijų didelį dėmesį Europos saugumui.
„Europa jau patiria atakas „pilkojoje zonoje“. Tai yra nulinė karo fazė. Didžiausia klaida dabar būtų reaguoti taip, lyg tai būtų pavieniai, tarpusavyje nesusiję incidentai, – teigė EP narė. – Mūsų baimė išprovokuoti Rusiją jos eskalacijos nesustabdė. Priešingai – ji paskatino Rusiją išbandyti naujas ribas. Kasdien girdime apie sabotažą ir bandymus sabotuoti mūsų infrastruktūrą, taip pat apie dronus, trikdančius oro erdvę ir net gabenančius sprogmenis“.
Pranešime akcentuojama, kad Rusija kelia didžiausią hibridinę grėsmę ES. Ji naudoja hibridines priemones tiesiogiai ir per Baltarusiją, proksius bei įvairius tarpininkus. Kremliaus tikslas yra platesnis nei vien tik padaryti fizinę žalą. Siekiama susilpninti Europos vienybę, pakirsti demokratines institucijas, sėti baimę ir nepasitikėjimą, sumažinti paramą Ukrainai bei susilpninti mūsų gebėjimą apsiginti.
„Rusija išbando mūsų politinę valią, – teigia R. Juknevičienė. Didžiausia mūsų silpnybė, kad Europa reaguoja per lėtai. Kremlius išnaudoja laiką, kurio mums prireikia sprendimams priimti“.
Pasak parlamentarės, Europa privalo pereiti nuo atsparumo prie atgrasymo. Atsparumas būtinas, tačiau vien jo nepakanka atgrasymui užtikrinti.
Todėl ataskaitoje raginama ES pereiti nuo reaktyvios prie proaktyvios laikysenos: raginama imtis pamatuotų, proporcingų bei koordinuotų atsakomųjų veiksmų.
„Mūšio laukas – tai ne tik mūsų sienos. Tai ir mūsų piliečių protai. Mūsų piliečiai yra pirmoji mūsų gynybos linija“, – sako EP narė.
Ataskaitoje visuomenės atsparumas aiškiai įvardijamas kaip vienas svarbiausių saugumo ramsčių, o ne antraeilis klausimas.
Labai svarbus ir dėmesys kritinei infrastruktūrai. Kabeliai, dujotiekiai, uostai, oro uostai ar palydovai gali būti tokie pat strategiškai svarbūs kaip ir kariniai objektai.
Europos rytinis flangas yra pirmoji gynybos linija. Ataskaitoje raginama sparčiau įgyvendinti Rytinio flango stebėsenos iniciatyvą stiprinant sienų stebėseną bei gynybą ir skirti tikslinį finansavimą pažeidžiamiems rytiniams regionams.
NATO išlieka kolektyvinės gynybos kertiniu akmeniu. Stipresnė Europos Sąjunga reiškia stipresnį Europos ramstį NATO.
ES tarpusavio gynybos nuostata (42 straipsnio 7 dalis) turi tapti praktiškai veikiančių mechanizmu, o ne likti vien tik teorine nuostata.
Ukraina, Moldova ir Armėnija yra svarbios Europai. Jos nėra vien tik hibridinio karo aukos. Jos taip pat moko Europą, kaip tam pasipriešinti.
„Pasmerkimo nepakanka. Jei kėsinamasi į suverenitetą, privaloma reaguoti proporcingai ir koordinuotai. Vis dėlto svarbiausia priemonė, padedanti užkirsti kelią Rusijos agresijai prieš mus, yra pagalba Ukrainai. Pagalba visomis įmanomomis priemonėmis. Rusija turi būti nugalėta“, – teigia EP narė.
