Kovos su ekonomine prievarta priemonės tikslas – apsaugoti ES valstybių ir ES suverenumą, kai ES nepriklausanti šalis, taikydama ar grasindama taikyti prekybos ar investicijų apribojimus, bando priversti ES ar jos atskirą valstybę priimti konkretų sprendimą. Nors tokio pobūdžio prievarta trukdo ES strateginiam savarankiškumui, ji nėra minima Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarime.
Europarlamentarai sustiprino naujas taisykles, pasiūlydami išsamų ES galimų atsakomųjų priemonių sąrašą. Jis, be kita ko, apima prekybos prekėmis ir paslaugomis, intelektinės nuosavybės teisių ir užsienio tiesioginių investicijų apribojimus. Taip pat bus galima riboti patekimą į ES viešųjų pirkimų ir kapitalo rinką bei leidimų išdavimą produktams pagal cheminių medžiagų ir sanitarinius standartus. Pagal naujas taisykles ES galėtų iš ekonominę prievartą naudojančios ne ES šalies reikalauti kompensacijos.
EP pranešėjas ir Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange (Socialistai ir demokratai, Vokietija) sakė: „Naujosios taisyklės padės greitai reaguoti į ekonominį trečiųjų valstybių šantažą. Nustatėme aiškų tokios veiklos apibrėžimą, atsakomųjų priemonių sąrašą ir terminus.“
Po Europos Parlamento teigiamo balsavimo tikimasi, kad ES Taryba šį reglamentą oficialiai patvirtins spalį. Tuomet reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų nuo jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.
Vienas iš ekonomini kišimosi pavyzdžių – prekybos apribojimai, kuriuos Kinija pritaikė Lietuvai po to, kai ši 2021 m. liepą nusprendė atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Praėjus keliems mėnesiams po šio sprendimo, Lietuvos įmonės informavo apie sunkumus pratęsiant arba sudarant sutartis su Kinijos įmonėmis. Jos taip pat susidūrė su problemomis, kai prekių siuntos nebuvo išmuitinamos, o muitinės dokumentai nepriimami. Europos Parlamentas keliose rezoliucijose pasmerkė Kinijos ekonominę prievartą, taikytą prieš Lietuvą.
