Europarlamentarai nepritaria į ateitį orientuotų programų finansavimo sumažinimui, nes „taip bus pakirstas tvaraus atsigavimo pagrindas“. Jų teigimu, kyla pavojus, kad finansavimas pavyzdinėms ES kovos su klimato kaita, skaitmeninimo, sveikatos apsaugos, jaunimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir sienų apsaugos programoms 2020-2021 m. staigiai kris, o nuo 2024 m. visas ES biudžetas bus mažesnis negu 2020 m., taigi „kils grėsmė ES įsipareigojimams ir prioritetams“.
EP automatiškai nepatvirtins Europos Vadovų Tarybos susitarimo ir yra pasirengęs nepritarti ilgamečiam biudžetui, kol būsimose EP ir Tarybos derybose nebus pasiektas priimtinas susitarimas. Europarlamentarai įsitikinę, kad būtina susitarti ne vėliau kaip iki spalio pabaigos, kad nekiltų kliūčių nuo 2021 m. pradėti naujas programas. Jeigu to pasiekti nepavyktų, sutarties dėl ES veikimo 312 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė laikinai pratęsti 2020 m. biudžeto viršutinių ribų galiojimą. EP taip pat ragina užtikrinti teisiškai privalomą daugiamečio ES biudžeto tikslinimą vėliausiai 2024 m. pabaigoje, kuris apimtų 2025–2027 m. laikotarpio viršutines ribas, papildomų nuosavų išteklių taikymą bei klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimą.
Europarlamentarai apgailestauja dėl drastiškai sumažintos dotacijų dalies ekonomikos gaivinimo fonde bei ragina pilnai įtraukti Parlamentą į šios priemonės, kuriai pasirinktas teisinis pagrindas nesuteikia EP oficialaus vaidmens, įgyvendinimą. Jų manymu, ES valstybių vadovams nepavyko išspręsti ekonomikos gaivinimo fondo skolos grąžinimo klausimo. Be tolimesnio ES programų finansavimo mažinimo arba didesnių ES valstybių įnašų į ES biudžetą, nauji ES ištekliai yra „vienintelis Parlamentui priimtinas skolos grąžinimo būdas“. EP nepritars daugiamečiam biudžetui be susitarimo dėl naujų išteklių iki 2021-2027 m. laikotarpio pabaigos, kad būtų užtikrintas ekonomikos gaivinimo fondo skolos grąžinimo plano patikimumas ir tvarumas.
EP taip pat labai apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba gerokai susilpnino Europos Komisijos ir Parlamento pastangas laikytis teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos principų įgyvendinant daugiametį ES biudžetą ir ekonomikos gaivinimo planą.
