Europos Parlamentas smerkia Rusijos dronų įsiveržimus į ES

Pakartotiniai dronų įsibrovimai į ES valstybes ir oro erdvės pažeidimai yra ne pavieniai incidentai, o neatsiejama platesnės Rusijos bauginimo strategijos, nukreiptos prieš ES ir jos sąjungininkus, dalis, teigia europarlamentarai. Jie akcentuoja, kad šiuos priešiškus veiksmus papildo agresyvi dezinformacijos kampanija, Rusijai nepagrįstai teigiant, kad Baltijos valstybės leidžia Ukrainai naudotis jų teritorijomis ir oro erdve dronų antpuoliams prieš taikinius Rusijoje.. Taip siekiama įbauginti vietos gyventojus, skleisti baimę, pakenkti vietos ekonomikai ir sukurti pagrindą galimiems atsakomiesiems veiksmams, priduria EP nariai.

Jie pažymi, kad Rusija visiškai ir nedviprasmiškai atsako už šiuos neapgalvotus ir pavojingus, eskaluojančius išpuolius, keliančius pavojų žmonių gyvybėms. Rusijos veiksmai kelia tyčinę, sisteminę ir nuolatinę grėsmę ES ir jos valstybių saugumui, atsparumui ir suverenumui, teigiama rezoliucijoje. Europarlamentarai taip pat smerkia Baltarusijos tyčinį meteorologinių balionų leidimą, nes tai kelia didelę riziką civilinės aviacijos saugai.

EP nariai patvirtina visišką solidarumą su Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Rumunija, kurių teritorijoje, oro erdvėje ar ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose buvo įvykdytos Rusijos hibridinės provokacijos. Jie patvirtina, kad Rusijos vykdoma destabilizavimo kampanija neįbaugins ES ir kad ES tebėra vieninga ir pasiryžusi ginti visų ES valstybių saugumą, suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir toliau remti Ukrainą.

Europarlamentarai pakartoja savo raginimą nedelsiant paspartinti prioritetinės karinės įrangos, visų pirma, oro erdvės gynybos sistemų, šaudmenų, dronų ir raketų gamybą bei tiekimą Ukrainai. Jie atkreipia dėmesį, kad imantis veiksmų dėl Rusijos keliamos dronų grėsmės nepaprastai svarbu bendradarbiauti ne tik su Ukraina, bet ir su Moldova, o ypač jei tai susiję su veiklos efektyvumu, informuotumu apie padėtį ir keitimusi informacija. Todėl EP nariai ragina ES valstybes padidinti finansavimą Moldovai, pasitelkiant Europos taikos priemonę.

Rezoliucijoje pakartojamas raginimas sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą ir akcentuojama, jog norint, kad ES veiksmingai reaguotų į vis didėjančias Rusijos grėsmes, būtina užtikrinti glaudesnę integraciją, veiksmų koordinavimą ir išteklių telkimą. Kartu svarbu nuosekliai stiprinti visą ES ir NATO rytinį flangą nuo Arkties iki Juodosios jūros, įskaitant sausumos, jūrų ir oro aspektus, stiprinant kovos su dronais ir meteorologiniais balionais pajėgumus priešakinės linijos ES valstybėse ir šiuo tikslu skiriant pakankamai išteklių, teigia europarlamentarai. Jie pabrėžia, kad tyčiniais Rusijos įsiveržimais į ES ir NATO rytinį flangą siekiama ne tik išprovokuoti ir destabilizuoti ES valstybes, bet ir išbandyti NATO aptikimo ir reagavimo pajėgumus bei išnaudoti jų trūkumus.

EP rezoliucijai pritarė 412 europarlamentarų, 63 nepritarė, o 53 susilaikė.