Trečiadienį priimtose rezoliucijose EP nariai ragina ES ryžtingai reaguoti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir „galingųjų valstybių“ politikos grįžimą.
Kasmetiniame ES užsienio politikos vertinime, kuriam pritarė 378 europarlamentarai, 188 nepritarė, o 105 susilaikė, pažymima, kad Europos Sąjunga turi visais įmanomais būdais smarkiai didinti ir spartinti karinę, ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, kad šalis įgautų pranašumą ir būtų užkirstas kelias bet kokiai tolesnei Rusijos agresijai po galimo ugnies nutraukimo susitarimo. EP nariai įspėja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą destabilizuoja rytines kaimynines valstybes ir Vakarų Balkanų šalis, kelia joms grėsmę ir kenkia Europos saugumui.
Susirūpinę dėl kylančios įtampos Artimuosiuose Rytuose, europarlamentarai prašo ES diplomatijos vadovę Kaja Kallas paruošti visapusišką ES strategiją šiam regionui ir padidinti ES įsitraukimą. Ragindami izraeliečiams ir palestiniečiams užtikrinti tvarią taiką ir saugumą, EP nariai palankiai vertina Palestinos administracijos grįžimo į Gazą perspektyvą ir reiškia paramą Pasauliniam dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo aljansui.
Kinijai, Rusijai ir Iranui siekiant destabilizuoti tarptautinę tvarką ir paminti daugiašališkumą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai susirūpinę, kad naujoji JAV administracija sparčiai keičia požiūrį į įsitvirtinusias partnerystes ir diplomatines tradicijas, jie nusivylę dėl ryškėjančios politikos pataikauti Rusijai ir nusisukti nuo tradiciniųs sąjungininkų. Visgi EP nariai įsitikinę, kad svarbu toliau bendradarbiauti su JAV, todėl jie ragina ES valstybes siekti dvišalių diplomatinių kanalų su analogiškomis JAV institucijomis, nes toks yra JAV pageidaujamas bendradarbiavimo formatas, kartu demonstruojant vienybę ir įsipareigojimą laikytis bendros ES pozicijos.
Tą pačią dieną patvirtintame ES gynybos politikos vertinime (399 balsų už, 198 prieš, 71-am susilaikius), nerimaujama dėl JAV pasikeitusio požiūrio Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu. Europarlamentarai labai apgailestauja dėl visų mėginimų šantažuoti Ukrainos vadovybę, kad ji pasiduotų Rusijos agresoriui dėl vienintelio tikslo – paskelbti taikos susitarimą.
Sudarius taikos susitarimą, kuriuo gerbiama Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, turi būti numatytos tvirtos ir patikimos saugumo garantijos Ukrainai, kad ateityje būtų užkirstas kelias Rusijos agresijai, pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai palankiai vertina iniciatyvas, kurių buvo imtasi šioje srityje kartu su panašiai mąstančiomis valstybėmis ir NATO partneriais, o taip pat 2025 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirengusios prisidėti prie saugumo garantijų, visų pirma remdamos Ukrainos gebėjimą veiksmingai apsiginti.
EP nariai atkreipia dėmesį, kad siekiant plėtoti nuoseklius, vienas kitą papildančius ir sąveikius gynybos pajėgumus ir stiprinti pramonės gamybą, ES ir NATO turi koordinuoti atgrasymo veiksmus ir glaudžiai bendradarbiauti. Jie pritaria siekiui stiprinti Europos ramstį NATO ir pabrėžia, kad Europos gynybos sąjungos kūrimas turėtų būti glaudžiau derinamas su Šiaurės Aljansu.
Europos Parlamentas taip pat ragina Europos Komisiją padidinti bendrą skolą ir suteikti ES fiskalinius pajėgumus skolintis išskirtinėmis ir krizinėmis situacijomis dabar ir ateityje. Europarlamentarai teigia, kad Europa „šiuo metu patiria neatidėliotiną poreikį sustiprinti saugumą ir gynybą, kad būtų apsaugoti ES piliečiai, atkurtas atgrasymas ir paremtos ES sąjungininkės, visų pirma Ukraina“. EP nariai tvirtina, kad šių veiksmų našta turėtų būti paskirstyta teisingai.
ES užsienio politikos vertinimo pranešėjas David McAllister (Europos liaudies partija, Vokietija) pažymėjo: „Pabrėžiame ryžtingos, drausmingos ir atkaklios ES užsienio politikos svarbą sprendžiant geopolitinius iššūkius, tokius kaip Rusijos karas prieš Ukrainą, konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir auganti geopolitinė konkurencija. ES turi sugebėti įgyvendinti ir apginti savo strateginius tikslus tarptautinėje arenoje. Parlamentas gali prisidėti kuriant vidutinės trukmės ir ilgalaikę strateginę viziją, padėsiančią nukreipti Vyriausiosios įgaliotinės veiklos prioritetus šioje kadencijoje ir ateityje.“
ES gynybos politikos vertinimo pranešėjas Nicolás Pascual de la Parte (Europos liaudies partija, Ispanija) pridūrė: „Šioje ataskaitoje pateikiame ES reagavimo į geopolitinės paradigmos pokytį, kurį stebime visame pasaulyje, gaires. Europos Sąjunga turi pati pasirūpinti savo ateitimi. Ateinančiais metais turėsime glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis saugumo ir gynybos klausimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ES taip pat turės sukurti savo patikimas atgrasomąsias galias. Norėdami tai padaryti, turime daug daugiau investuoti į savo saugumą ir gynybą, kartu demonstruoti politinę vienybę ir ryžtą. Taip pat turime toliau teikti tvirtą paramą Ukrainai, nes ji ir toliau gina Europos teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir vertybes.“