Kadangi ES šalims trūksta politinės valios kovoti su mokesčių vengimu, slėpimu ir kitais finansiniais nusikaltimais, privalu imtis naujų europinio ir pasaulinio lygio priemonių, antradienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP).
Šias rekomendacijas parengė metus veikęs EP specialusis komitetas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais, įkurtas po to, kai buvo atskleisti milijardų vertės finansiniai nusikaltimai („Luxleaks“, „Panamos dokumentai“, „Rojaus dokumentai“). Komitetas surengė keturias faktų nustatymo misijas: į JAV, Meno salą, Daniją, taip pat Estiją ir Latviją. Estijoje domėtasi „Danske Bank“ vietos padalinio veiklą, o Latvijoje – „ABLV Bank“ veikla.
Europarlamentarai ragina pertvarkyti ES valstybių mokesčių ir finansų priežiūros sistemas ir stiprinti institucijų bendradarbiavimą, taip pat sukurti ES finansų policiją, finansinės žvalgybos tarnybą ir kovos su pinigų plovimu priežiūros instituciją, taip pat pasaulinę mokesčių priežiūros įstaigą prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO).
Europarlamentarų teigimu, septynios ES šalys – Belgija, Kipras, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai – turi „mokesčių rojaus“ bruožų. Jie smerkia tai, kad nemažai Europos bankų dalyvavo „Troikos“ pinigų plovimo schemoje, įskaitant „Danske Bank“, „Swedbank“, „Nordea“, ING, „Credit Agricole“, „Deutsche Bank“, KBC, „Raiffeisen“, „ABN Amro“ ir „Coöperatieve Rabobank“. Savo ruožtu jie ragina nutraukti „auksinių“ vizų ir pasų išdavimą už investicijas.
EP nariai siūlo geriau apsaugoti informatorius bei tiriamuosius žurnalistus. Jie ragina Europoje pritaikyti JAV veikiančią sistemą, pagal kurią informatoriams atlyginama finansiškai iš specialaus fondo.
„ES valstybės šioje srityje nedaro pakankamai. Be politinės valios nebus pažangos“, – pažymėjo EP specialiojo komiteto pirmininkas Petr Ježek (Liberalai ir demokratai, Čekija). Pranešėjo Luděk Niedermayer (Europos liaudies partija, Čekija) teigimu, „reikia sistemiškiau spręsti ES šalių ekonomikos sąsajų ir skaitmeninimo klausimus, nes jie turi įtakos mokesčiams“. Vis dėlto, pasak jo, „daugelis mokesčių sričių turi likti valstybių narių kompetencija, o mokesčių mokėtojai neturi susidurti su papildoma biurokratija“. Kitas EP pranešėjas Jeppe Kofod (Socialistai ir demokratai, Danija) paragino „ES mastu nustatyti minimalų bendrovių pelno mokesčio dydį, taip pat užbaigti mokesčių konkurenciją ir apsunkinti sąlygas įnešti nešvarius pinigus“.
Rezoliucijai pritarė 505 EP nariai, nepritarė 63, o susilaikė 87.
