EP pritarė Dainiaus Žalimo paruoštam metiniam ES teisės taikymo vertinimui, kuriame raginama stiprinti ES taisyklių įgyvendinimą ir ES teisės pažeidimo procedūrų taikymą.
Vertindami 2023-2025 m. ES teisės taikymą, europarlamentarai apgailestauja, kad Europos Komisija nepaskelbė 2024 m. metinės ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos, taip nutraukdama daugiau kaip prieš 40 metų įdiegtą praktiką. Tačiau jie palankiai vertina 2025 m. apžvalginę ir Komisijos narių metines pažangos ataskaitas dėl ES taisyklių supaprastinimo ir įgyvendinimo. EP nariai visgi apgailestauja, kad šiose ataskaitose pernelyg daug dėmesio skiriama pasiekimams ir nepakankamai – nuolatiniams iššūkiams ir sisteminėms vykdymo užtikrinimo spragoms.
Europarlamentarai tvirtai remia teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, kuris leidžia įšaldyti ES lėšų pervedimą teisinės valstybės principus paminančioms ES valstybėms, ir ragina Komisiją jį taikyti nuosekliai, objektyviai bei skaidriai.
Rezoliucijoje apgailestaujama, kad Komisijos nenori pradėti ES teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ES Teisingumo Teisme net ir tais atvejais, kai ES teisė pažeidžiama akivaizdžiai ir nuolat. EP nariai atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos srityje nustatoma daugiausia pažeidimų, o 2023 m. po jos sekė energetikos ir transporto sritys, 2024 m. – teisingumo, vartotojų, judumo ir transporto sritys, o 2025 m. – teisingumo, vartotojų ir energetikos sritys.
Jie ragina Komisiją ir ES valstybes stiprinti struktūrinį bendradarbiavimą ir išankstinio perspėjimo mechanizmus, kurie padeda nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę arba įgyvendinimo problemas dar iki atsirandant būtinybei pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Europarlamentarai taip pat ragina didinti skundų nagrinėjimo procedūrų matomumą ir prieinamumą, be kita ko, pasitelkiant skaitmenines priemones ir informacinius portalus. ES taisyklių įgyvendinimo spragas padeda identifikuoti ir ES piliečių peticijos, priduria EP nariai. Jie atkreipia dėmesį, kad Parlamentui pateikiama vis daugiau peticijų dėl vaikų ir paauglių teisių ir saugumo skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma dėl seksualinės prievartos ir išnaudojimo rizikos, o tai signalizuoja apie pasikartojančius pažeidimus ES valstybėms įgyvendinant ES teisės aktus šiose srityse.
EP pranešėjas D. Žalimas („Atnaujinkime Europą“ frakcija) pažymėjo: „Europos naudą turi pajusti tiek jos piliečiai, tiek įmonės. Tam būtinas visapusiškas, sąžiningas ir veiksmingas ES teisės taikymas kiekvienoje ES valstybėje. Aiškios taisyklės, griežtas jų įgyvendinimas ir sumanus supaprastinimas yra būtini siekiant stiprinti tiek konkurencingumą, tiek teisinės valstybės principą visoje Sąjungoje.“
EP rezoliucijai pritarė 416 EP narių, 190 nepritarė, o 15 susilaikė.
