Europos Parlamentas (EP) antradienį pritarė sprendimui skirti beveik 400 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų pandemijos valdymui Lietuvoje ir dar 19 Europos valstybių.
2002 m. įkurto ES solidarumo fondo paskirtis – reaguoti į tokias didelio masto stichines nelaimes kaip gaisrai, potvyniai ir žemės drebėjimai. Atsižvelgus į COVID-19 pandemijos plitimą praėjusių metų kovą fondo apimtis išplėsta: dabar iš jo galima finansuoti ir visuomenės sveikatos krizių valdymą bei infekcinių ligų plitimo stabdymą.
Lietuvai planuojama kompensuoti 2,8 mln. eurų patirtų išlaidų, o iš viso 17-ai ES valstybių ir trims šalims kandidatėms – 397,5 mln. eurų.
Iki šiol apie 6,5 mlrd. eurų Solidarumo fondo lėšų jau buvo paskirta 24 valstybėms, kuriose įvyko apie 100 stichinių nelaimių. Paramą gavo ir Lietuva, kai 2005 bei 2017 m. šalį nusiaubė audros ir liūtys.
Sprendimui skirti paramą pandemijos valdymui pritarė 675 EP nariai, nepritarė 8, o susilaikė 13.
Tą pačią dieną priimtoje EP rezoliucijoje (668 balsai už, 10 prieš, 18 susilaikė) Europos Komisijai siūloma supaprastinti ir paspartinti Solidarumo fondo paramos skyrimą, kuris paprastai užtrunka apie metus. Šalims sunku per trumpą laiką nustatyti tikslų žalos dydį, todėl Komisija raginama suteikti joms techninę pagalbą paraiškoms parengti.
EP taip pat pažymi, kad dėl klimato kaitos gali padaugėti stichinių nelaimių, todėl itin svarbu investuoti į prevenciją ir klimato kaitos mažinimą. Ateityje Solidarumo fondo biudžetas turi būti pakankamas „ne tik žalai atitaisyti, bet ir padidinti atsparumą klimato kaitai“, įsitikinę europarlamentarai.
