Vykdant skaidrią atranką įmonėse, pagrindiniu kriterijumi ir toliau turi išlikti kandidato kompetencija. Kandidatams gavus vienodą įvertinimą, pirmenybė turės būti suteikta nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui.
Listinguojamos įmonės turės kartą per metus viešai pateikti informaciją apie jų valdybų narių pasiskirstymą pagal lytis, o nesilaikančioms atvirų ir skaidrių skyrimo į pareigas procedūrų įmonėms bus numatytos nuobaudos. Įmonei pažeidus šios direktyvos nuostatas, teisminė institucija taip pat galės valdybos paskyrimus pripažinti negaliojančiais.
Viena iš EP pranešėjų Evelyn Regner (Socialistai ir demokratai, Austrija) sakė: „ES taisyklių priėmimas yra svarbus žingsnis į priekį, siekiant lyčių lygybės. Pagaliau suteikiame moterims galimybę užimti aukščiausias pareigas įmonėse bei geriname įmonių valdymą. Moterys yra atviros naujovėms, protingos, stiprios ir daug galinčios. Pašaliname vieną iš pagrindinių kliūčių moterims užimti „aukščiausias pareigas“ – neformalius vyrų tinklus. Nuo šiol kompetencija ir skaidrumas taps svarbia atrankų dalimi.“
Kita pranešėja Lara Wolters (Socialistai ir demokratai, Nyderlandai) pridūrė: „Dešimtmetį šios direktyvos derinimas nejudėjo iš vietos, o įmonių valdybos išliko vyrų rankose. Tačiau valstybėse, kuriose buvo įvestos įpareigojančios kvotos, buvo paskirta žymiai daugiau moterų. Priėmus naujas taisykles, tos šalys nebebus išimtis, o lyčių pusiausvyra listinguojamų įmonių valdybose taps norma visoje ES.“
Direktyva įsigalios praėjus 20 dienų po jos paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje. Valstybės turės įgyvendinti šias taisykles per dvejus metus.
Šiuo metu 30,6 proc. ES listinguojamų įmonių valdybos narių yra moterys, o skirtumai tarp šalių yra dideli (nuo 45,3 proc. Prancūzijoje iki 8,5 proc. Kipre). 2021 m. moterys Lietuvos įmonių valdybose sudarė 22 proc. Net padidėjus moterų valdybose santykiui, 2022 m. mažiau nei vienoje iš dešimties didžiausių listinguojamų įmonių ES šalyse valdybos pirmininko arba vykdomojo direktoriaus pareigas ėjo moteris.
