Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė po vasaros pertraukos Strasbūre apžvelgė aktualiausius šios savaitės įvykius – metinį Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kuris yra paskutinis šią kadenciją.
A.Kubiliaus teigimu, jam Ursulos von der Leyen kalba turiniu bei emocija buvo labai stipri ir tikrai patiko. „Aiškiai matosi tinkamas politinės lyderystės stilius. Tiek apžvelgiant, kas buvo padaryta, tiek paskelbiant labai aiškią naują-seną didelę idėją: Europos Sąjungos plėtra. U. von der Leyen šitą geopolitinę idėją įvardino labai reikšmingai“, – pažymėjo europarlamentaras.
R.Juknevičienė teigė palyginusi šį pranešimą su pernykščiu ir akcentavo, jog tada emocija buvo visai kita, nes visi buvo sukrėsti dėl karo.
„Šių metų pranešime atsispindėjo daugiau tai, kad visi apsiprato su tuo įvykiu ir žino, ką reikia daryti“, – sakė EP narė.
A.Kubiliaus nuomone, pranešime matosi Europos Sąjungos atsakomybė.
„Yra įsipareigojimas karo pabaigai, Ukrainos pergalei ir taikai. Ir atstatymas bei geopolitinis sprendimas, kad Ukraina yra Vakarai. Tai signalas Putinui ir Kremliui. U. von der Leyen tai pasakė nebūdama vieniša“, – sakė politikas.
Jis priminė, kad prieš porą savaičių labai reikšmingai nuskambėjo Europos Tarybos Pirmininko Šarlio Mišelio (Charl Michel) pasakymas, kad plėtra yra labai svarbi ir reikia ją užbaigti iki 2030 metų.
„Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) kartoja tą patį. Prancūzijos Prezidentas Emmanuel Macron taip pat plėtros entuziastas. Verta prisiminti, kad praėjusiais metais, kai Ukrainai buvo suteiktas kandidatės statusas, E. Macron sakė, kad derybos truks dar dešimtmečius. Ukraina pasiekė lūžio tašką Europos Sąjungos sąmonėje. Tai visą plėtros procesą padaro strategiškai svarbesniu. Ir tai naudinga tokioms šalims, kaip Vakarų Balkanai“, – kalbėjo A. Kubilius.
R.Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje Europos Komisijos pirmininkės pranešimas buvo komentuojamas nežinant Europos Sąjungos kompetencijų. Pasak jos, gynyba ir saugumas yra valstybių narių kompetencija.
„Ir kažką toje srityje gali padaryti ne Europos Komisija, bet šalys narės. Apskritai apie Rytų Partnerystės šalis, kada nors galinčias prisijungti prie Europos Sąjungos, keletą metų net nebuvo kalbama. Paklausykite U. von der Leyen kalbų 2020 ir 2021 metais – to nebuvo. Ir šiandien tas lūžis jau yra įvykęs. Džiaugiamės prie to prisidėję mes, bet labiausiai prisidėjo Ukraina“, – pabrėžė EP narė.
A.Kubiliaus teigimu, U. von der Leyen 2020 ir 2021 metais labai ryžtingai kalbėdavo apie Vakarų Balkanų narystę, bet dabar Ukraina pralaužė viską.
Pasak EP narės R. Juknevičienės, nors buvo komentuojama, kad tai rinkiminė U. von der Leyen kalba, tačiau ji kėlė klausimą, ar rinkimai yra blogis?
„Baltarusiai kovoja už tai, kad turėtų rinkimus. Natūralu, kad U. von der Leyen padaro apžvalgą už čia prabūtus penkerius metus. Socialistai buvo ypatingai aršūs ir kritiški. Jie mato U. von der Leyen stiprią lyderystę ir prisibijo. Kuo daugiau bus ELP žmonių Europos Parlamente, tuo didesnė tikimybė, kad tokia lyderė taps Europos Komisijos pirmininke“, – svarstė politikė.
A.Kubilius pabrėžė, kad labai svarbus faktas yra U. von der Leyen labai ryški lyderystė Ukrainos klausimu.
„Pažiūrėjus paskutinių ketverių metų apklausas, kiek vietų gali gauti Europos liaudies partija ir socialistai, nuo 2020 metų mūsų reitingai šiek tiek smuko, 2021 metų viduryje susilygino su socialistais, o 2022 metais, prasidėjus karui prieš Ukrainą, mūsų reitingai pradėjo kilti į viršų. Rinkėjai, matydami karo grėsmę, atsisuko į centro dešiniuosius. Socialistų tendencija nebuvo auganti. Dabar skirtumas tarp mūsų ir socialistų po truputį didėja. Ir tai yra dėl to, kad žmonėms svarbus saugumo klausimas ir teisingesnė laikysena dėl Rusijos atžvilgiu“, – kalbėjo EP narys.
Nors kai kas sako, kad Europa pamiršta Ukrainą, bet rinkėjai neužmiršta. Virš 60 proc. Europos rinkėjų remia savo Vyriausybių pastangas padėti Ukrainai, tai priklauso nuo valstybių. Centrinėje Europoje yra tokių valstybių, pvz. Bulgarija, kur parama ženkliai mažesnė, o Švedijoje ir Norvegijoje virš 90 proc.
„Todėl rinkimų kampanija ir galimybės toliau realizuoti reikšmingą politiką yra labai tampriai susiję. Mes kalbėsime žymiai daugiau savo rinkimų kampanijos metu apie Ukrainos darbotvarkę, saugumą, kaip reikia stabdyti Rusiją, kaip reikia ieškoti galimybių transformuoti visą Rytų regioną. Mums šiek tiek pavyksta tą daryti. Bet čia U. von der Leyen politinė lyderystė yra labai reikšminga. Tokios lyderystės galėtume pasimokyti Lietuvoje“, – sakė A. Kubilius.
R.Juknevičienė teigė kartu su kolega A. Kubiliumi patenkinta, kad šiuo visam pasauliui sudėtingu laiku Europos Sąjungoje yra bent vienas stiprus žmogus, šiuo atveju moteris, U. von der Leyen, kuri šią savaitę Europos Parlamente dar kartą patvirtino savo gebėjimus lyderystei. „Mes tikrai norime, kad ji dar kitus penkerius metus vadovautų Europos Sąjungai su ta patirtimi, kurią įgijo“, – reziumavo EP narė.
Taip pat Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos Parlamente pasakytą puikią kalbą.
Pasak R. Juknevičienės, ji auga tiesiog akyse.
„Per trejus metus tapo pasaulinio lygio politike. S. Cichanouskaja į Strasbūrą atvežė žinutę, kad Baltarusija nori būti europinėje šeimoje“, – sakė europarlamentarė.
