Nepaisant geopolitinių neramumų, Lietuvos gyventojai itin optimistiškai vertina savo šeimos ir Lietuvos ateitį bei viltingai žvelgia į Europos Sąjungą kaip stabilumo ir apsaugos šaltinį.
Trečiadienį paskelbtos naujausios Europos Parlamento „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma lietuvių, 66 proc., su viltimi vertina Europos Sąjungos ateitį. Nors Lietuvos gyventojai kiek pesimistiškiau žvelgia į pasaulį, – 57 proc. apklaustųjų, tačiau 70 proc. viltingai vertina Lietuvos perspektyvas, o labiausiai optimistiškai, 81 proc. respondentų, mato savo šeimos ir savo pačių ateitį.
Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai ES laiko saugia priebėga geopolitinio netikrumo laikotarpiu, – taip mano 77 proc. apklaustųjų. Teigiamas Europos Sąjungos kaip stabilaus regiono vertinimas yra antras pagal dydį rodiklis per pastarąjį dešimtmetį, – 75 proc. ES mastu.
„Visuotinio netikrumo laikais europiečiai vis dažniau mato Europos Sąjungą kaip stabilumo švyturį. Neramiame pasaulyje šis pasitikėjimas yra didžiausias Europos turtas. Kartu aiškiai tikimasi, kad veiksime ryžtingai, jog mūsų piliečiams būtų užtikrintas saugumas, gerovė ir galimybės“, – sakė Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola.
Į klausimą, kokie jausmai geriausiai apibūdina Jūsų emocinę būklę, Lietuvos gyventojai atsakė pasirinkdami viltį (40 proc.), ramybę (39 proc.) ir pasitikėjimą (36 proc.), kiti nurodė neužtikrintumą (37 proc.) ir nerimą (32 proc.). ES piliečių nuotaika svyruoja tarp netikrumo (44 proc.) ir vilties (43 proc.).
Sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame keičiasi tarptautiniai aljansai, 74 proc. europiečių narystę ES laiko naudinga. Tai antrą kartą pasiektas aukščiausias rezultatas nuo 2013 m. (pirmą kartą toks skaičius fiksuotas 2025 m. sausio–vasario mėnesiais vykdytos apklausos metu). Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES išlieka aukštas (89 proc.) ir gerokai viršija ES vidurkį.
ES indėlis į ekonominį augimą šalyje (49 proc.), ES suteikiamos darbo galimybės (40 proc.), gyvenimo lygio augimas (37 proc.) ir ES prisidėjimas prie taikos palaikymo ir saugumo (37 proc.) laikomi svarbiausia ES teikiama nauda Lietuvai. Rezultatai ES mastu pasiskirstę kiek skirtingai: ES indėlis į taikos palaikymą ir saugumo stiprinimą laikomas pagrindine ir didėjančia narystės teikiama nauda (40 proc.,). Iškart po to – glaudesnis ES valstybių bendradarbiavimas (34 proc.), kurį nulemia narystė ES.
Apklausos duomenimis, 54 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ES turėtų skirti daugiau dėmesio saugumui ir gynybai. Tarp kitų lietuvių prioritetų – energetinė nepriklausomybė, ištekliai ir infrastruktūra (32 proc.) bei konkurencingumas, ekonomika ir pramonė (31 proc.). ES piliečiai taip pat mano, kad siekdama sustiprinti savo poziciją pasaulyje ES turėtų daugiau rūpintis gynyba ir saugumu (39 proc.) bei energetine nepriklausomybe (35 proc.). Konkurencingumas ir ekonomika irgi laikomi prioritetine sritimi, siekiant sustiprinti ES padėtį pasaulyje (32 proc.).
Šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje Lietuvos piliečiai pageidauja, kad Europos Sąjunga imtųsi aktyvesnių veiksmų: 78 proc. lietuvių (68 proc. europiečių) mano, kad ES vaidmuo apsaugant piliečius nuo pasaulinių krizių ir saugumo rizikų turėtų tapti dar svarbesnis. Didžioji dalis respondentų Lietuvoje, 93 proc. (90 proc. europiečių), norėtų, kad esamomis aplinkybėmis ES valstybės būtų vieningesnės. Taip pat 95 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigia, kad ES turėtų skatinti visas šalis laikytis tarptautinės teisės (90 proc. ES). Be to, 84 proc. lietuvių (73 proc. europiečių) nori, kad ES turėtų daugiau priemonių pasauliniams iššūkiams spręsti.
„Eurobarometro“ apklausoje taip pat vertinama, kaip piliečiai suvokia gyvenimo kokybę: 81 proc. respondentų Lietuvoje (83 proc. ES) teigia esantys patenkinti savo gyvenimo kokybe ir 19 proc. – nepatenkinti (17 proc. ES). Tačiau Lietuvoje šis rodiklis sumažėja iki 57 proc. tarp tų, kuriems kartais sunku apmokėti sąskaitas, ir netgi iki 47 proc. – tarp tų, kurie beveik nuolat susiduria su tokiais sunkumais.
Vardydami sritis, kuriose pokyčiai labiausiai pagerintų gyvenimo kokybę, 54 proc. lietuvių nurodo sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, 44 proc. – fizinę ir psichinę sveikatą ir 44 proc., – finansinę padėtį ir galimybę susimokėti už kasdienį gyvenimą. Šie trys veiksniai yra laikomi pagrindiniais, siekiant geros gyvenimo kokybės.
Lietuvių gyvenimo kokybės prioritetai nedaug skiriasi nuo ES vidurkio: europiečiai pirmiausia norėtų užsitikrinti finansinę padėtį (42 proc.), toliau daugiausia dėmesio skirdami sveikatos priežiūrai (37 proc.) ir fizinei bei psichinei sveikatai (35 proc.). Apklausa rodo, kad Lietuvoje aukštai vertinami ryšiai su šeima ir draugais, – taip nurodė 39 proc. apklausos dalyvių, 11 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.
Kalbant apie ateities lūkesčius, beveik penki iš dešimties Lietuvos piliečių (21 proc.) nerimauja, kad jų gyvenimo lygis ateinančiais metais smuks, 51 proc. mano, kad jis nepasikeis, o 24 proc. tikisi, kad pakils. Dėl gyvenimo lygio blogėjimo labiausiai nuogąstaujama Prancūzijoje (44 proc.), Portugalijoje (39 proc.) ir Austrijoje bei Vokietijoje (po 38 proc.). Daugiausia manančiųjų, kad jų pragyvenimo lygis kils yra Švedijoje (36 proc.), Latvijoje (35 proc.) ir Maltoje (30 proc.)
Ekonomika, ES gynyba ir saugumas yra svarbiausi Lietuvos gyventojų prioritetai, kurios spręsti turėtų Europos Parlamentas. Šias sritis išskyrė po 48 proc. apklaustųjų, kartu pabrėždami ir infliaciją bei kylančias kainas (44 proc.). ES piliečiai mano, kad Europos Parlamentas turėtų susitelkti į infliaciją, kainų kilimą ir pragyvenimo išlaidas (47 proc.) Šie klausimai jau įvardyti prioritetiniais ankstesnėse apklausose, tačiau dabar jie tapo svarbiausia tema. Po jų – ekonomikos ir darbo vietų kūrimo (35 proc.) ir ES gynybos bei saugumo (34 proc.) klausimai.
Bendrieji rodikliai, kuriais vertinamas piliečių palankumas ES ir EP, EP užsakytoje 2026 m. pavasario „Eurobarometro“ apklausoje praktiškai nepakito, išskyrus vieną akivaizdžią išimtį: šioje apklausoje 59 proc. respondentų ES teigia, kad yra patenkinti tuo, kaip veikia ES demokratija, t. y. penkiais procentiniais punktais daugiau nei 2025 m. lapkričio mėn. Šis rezultatas prilygsta visų laikų aukščiausiam lygiui, užfiksuotam 2022 m.
Išsamūs rezultatai pateikiami „Eurobarometro“ interneto svetainėje.
