Per savo metinį pranešimą Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. jos pirmojo metinio pranešimo Europa labai pasikeitė ir pasidžiaugė, kad nuo to laiko „pavyko įgyvendinti 90 proc. politinių įsipareigojimų“. Kalbėdama apie žaliąjį susitarimą ir Europos pramonės taršos mažinimą ir konkurencingumo išlaikymą ji pranešė, kad bus pradėtas Kinijos paramos elektrinių automobilių pramonei tyrimas. „Turime apsiginti nuo nesąžiningų veiksmų“, – teigė ji.
U. von der Leyen taip pat minėjo sąžiningą pertvarką žemdirbiams, šeimoms ir pramonei bei kartojo, kad „Europa darys viską konkurencingumo stiprinimui“. Ji paskelbė, kad nuo šiol bus tikrinimas naujai siūlomų ES taisyklių poveikis konkurencingumui.
Komentuodama dirbtinio intelekto plėtra, EK pirmininkė pažymėjo, kad jis pagerins sveikatos apsaugą, padidins produktyvumą ir padės kovoje su klimato kaita. „Pagrindinis Komisijos prioritetas – užtikrinti, kad dirbtinis intelektas tarnautų žmonėms, būtų skaidrus ir atsakingas“, – pridūrė ji.
Minėdama Ukrainą, U. von der Leyen teigė, kad bus toliau tęsiama parama Ukrainai, o Komisija pasiūlys pratęsti laikiną ukrainiečių apsaugą ES.
Savo kalboje EK pirmininkė taip pat aptarė teisės viršenybės, ES plėtros, migracijos, ES ir Afrikos santykių, Pasaulinių vartų iniciatyvos, klimato kaitos, maisto saugumo ir būsimo Socialinių partnerių aukščiausio lygio susitikimo temas. Visas jos kalbos vaizdo įrašas prieinamas čia.
Komentuodamas U. von der Leyen kalbą, Europos liaudies partijos pirmininkas Manfred Weber (Vokietija) išskyrė tris akcentus. Pirma, jis pritarė ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinimo svarbai, pažymėdamas, kad „mums reikia augimo, darbo vietų, tinkamų pajamų, gerovės, ir tvirtos pramonės“. Jis pasidžiaugė EK įsipareigojimu mažinti administracinę naštą, investuoti į naujoves ir vystyti prekybos santykius. Antra, M. Weber kalbėjo apie migraciją ir teigė, kad Europa turi nuspręsti, ką įsileisti, bei priminė, jog pabėgėliu apsauga yra „Europos DNR“. Trečia, jis priminė Europos gynybos sąjungos plėtros svarbą ir skatino išlaikyti „optimizmą, viziją, vertybes ir pasiruošimą tapti tikra Sąjunga“.
Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkė Iratxe García (Ispanija) pabrėžė, kad pramonės pertvarka link strateginės autonomijos ir žalioji pertvarka, siekiant sušvelninti klimato kaitos pasekmes, yra pagrindinis ES prioritetas. Ji padėkojo EK pirmininkei už aiškią paramą žaliajam susitarimui, tačiau apgailestavo dėl per mažo dėmesio ES socialiniam ramsčiui. I. Garcia paragino nusikaltimus lyties pagrindu įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą, o užšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui. Ji taip pat paragino ES sutarti dėl migracijos pakto ir pažymėjo, kad „Europos pinigai negali atsidurti tų valstybių kišenėse, kurios pažeidžia pagrindines žmogaus teises“.
Stéphane Séjourné („Atnaujinkime Europą“, Prancūzija) teigė, kad būtina maksimaliai išnaudoti laiką, likusį iki rinkimų. Jis pasidžiaugė pandemijos suvaldymu, žaliojo susitarimo įgyvendinimu, ES sprendimu sureguliuoti „laukinius skaitmeninio pasaulio vakarus“ ir svarbiais veiksmais stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. S. Séjourné ragino koncentruotis į pramonės pertvarką ir rasti ilgalaikius migracijos sprendimus. Jis taip pat kritikavo „nuodingą“ reikalavimą sprendimus ES Taryboje priimti vienbalsiai ir įsiklausyti į viltų praradusių Lenkijos ir Vengrijos teisėjų prašymus.
Žaliųjų frakcijos pirmininkas Philippe Lamberts (Belgija) kritikavo tuos, kurie ragina padaryti pauzę priimant aplinkos apsaugos taisykles. „Mes nesame aukščiau gamtos. Nepriklausomai nuo mūsų norų mūsų planeta turi savo ribas, ką ji gali priimti ir ką duoti“, – teigė jis. EP narys taip pat paragino Komisiją spręsti gyvenamo būsto suteikimo klausimą ir kovoti su teisės viršenybės pažeidimais ne tik Lenkijoje ar Vengrijoje.
Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pirmininkas Ryszard Legutko (Lenkija) klausė, ar tikrai „ES yra geresnėje padėtyje nei prieš 20 metų“? Jo įsitikinimu atsakymas yra neigiamas, nes turime didelę infliaciją ir daugiau nestabilumo bei netikrumo. „Klesti prekyba žmonėmis, žaliasis susitarimas yra prabangos atspindys, ES skolos kainos prognozė padvigubėjo, o ES biudžetas yra chaosas“, – kalbėjo jis. Kartu R. Legutko pridūrė, kad Komisija krypsta link oligarchijos, kišasi į nacionalines politikas ir bando nuversti nepalankias vyriausybes.
Marco Zanni (Identiteto ir demokratijos frakcija, Italija) teigė, kad būtina kovoti su klimato kaita be neigiamu poveikio žemdirbiams, įmonėms ar pastatų savininkams. Jis abejojo EK pirmininkės paskelbto nacionalinių subsidijų elektromobiliams tyrimo nauda, pažymėdamas, kad visi žino, kad Kinija taiko nesąžiningą paramą. M. Zanni taip pat abejojo ar bus galima išspręsti migracijos klausimą, kol ES nesusitars, kad „ES negali pasilikti tie, kurie neturi teisės joje gyventi“.
Martin Schirdewan (Kairieji, Vokietija) atkreipė dėmesį, kad politinė sėkmė matuojama daugumos gyventojų realia padėtimi, o ne įmantriomis kalbomis. Jis teigė, kad nepaisant didelių pažadų, daugumos europiečių padėtis išlieka blanki, nes auga pragyvenimo kaštai ir mažėja atlyginimai. Europarlamentaras kalbėjo apie darbuotojų, vienišų motinų ir pensininkų iššūkius ir kaltino Komisiją, kad ji tarnauja korporacijoms, o ne piliečiams. „95 milijonams ES gyventojų gresia skurdas“, – teigė jis.
Visą diskusiją galite peržiūrėti čia.
