Šiandien opozicija balsavimą dėl visuomenės teisės žinoti ir kritikuoti pralaimėjo. Tačiau aš išsakiau savo poziciją Seimo posėdžių salėje. Keista, bet valdantieji akmenimis dar neužmėtė, nors kalbėjau apie jiems nemalonius dalykus.
Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, kuriems teisė žinoti nėra tuščias žodis.
Esu tikriausiai vienas iš tų, kuris galėtų objektyviai pažvelgti į susidariusią situaciją. Todėl, kad kažkada buvau arti valdančiųjų ir iš arti klausiausi, ką jų lyderiai žadėjo, pradžioje net buvo galima patikėti, kad iš tikrųjų įmanoma sukurti komandą, o vėliau ir koaliciją, kuri prisiimtų atsakomybę už Lietuvai svarbias permainas. Nemažai reikalingų permainų savo programose buvo surašiusios visos partijos ir daugelio jų Lietuvai tiko. Tereikėjo imtis darbų.
Negaliu patikėti, tačiau valdžią gavę du lyderiai vos per dvejus metus Lietuvą pavertė sunkiai atpažįstamu kraštu: partijų ir įvairių socialinių grupių bendradarbiavimą pakeitė sąskaitų suvedinėjimas, demokratijos šalims priimtiną kritiką pakeitė reikalavimas pataikauti vienam komiteto pirmininkui, o premjeras žengė dar toliau – ėmė elgtis kaip blogas policijos tyrėjas, kurio kabinete dingsta bylos ir svarbūs įrašai, o klausiantieji, kodėl taip atsitinka ir kas dėl to kaltas, sulaukia viešo pažeminimo ir net grasinimų pasikapstyti kiekvieno politiko praeityje. Gal jau nėra Seimo nario, kuriam nebuvo grasinta apkalta. Kultūros komiteto pirmininko įprotis meluoti visomis temomis, pramušė visus dugnus. Kartais net nebežinai – juoktis ar verkti klausantis atviro ir ciniško melo. Štai ir šiandien žiniasklaida aiškiai konstatuoja – premjeras Saulius Skvernelis, teigdamas, kad Vyriausybės pasitarimų įrašų saugoti nebūtina, kad jie reikalingi tik protokolui surašyti, įžūliai apsimelavo.
Norėčiau paklausti Seimo pirmininko, ar gerai Jūs jautėtės, kai Kultūros komiteto pirmininkas aną savaitę nuolat kartojo: Pasikviesiu Seimo pirmininką pasiaiškinti, ir jeigu jo atsakymai manęs neįtikins, jo irgi laukia apkalta. Kas Jus, gerbiamas Seimo pirmininke, rinko į pagal svarbą antrą postą valstybėje ir kas ką turėtų kviesti pasiaiškinti? Agrokoncernas ar Seimas? Kas Jus išrinko į Seimą ir kodėl taip aklai jungiatės į šmeižto kampaniją prieš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją? Kodėl Jūs, gavęs didelį žmonių pasitikėjimą, bijote išsakyti griežtą poziciją, kai kažkoks komiteto pirmininkas rengiasi išsukioti kojas žiniasklaidai ir net kelioms demokratijos institucijoms?
Dabartinė įtampa visuomenėje susidarė dėl to, kad niekas nebežino, kas vadovauja Seimui ir Vyriausybei. Premjero pasirinktą ministrą ir premjero svarbiausią patarėją Kultūros komiteto pirmininkas išvadina nusišnekančiais, galima suprasti kvailiais, tačiau visi nuryja nuolatinius įžeidinėjimus. Tai, kad Vyriausybės kanceliarijoje ėmė dingti svarbūs posėdžių įrašai, kad premjeras demonstruoja silpnumą ir vis labiau siekia valytis kojas į kitus politikus, liudija ne tik premjero įžūlumą. Tai vertinčiau kaip situaciją, į kurią ir premjerą, ir Seimo pirmininką įstūmė Kultūros komiteto pirmininko ir jo norų vykdytojos intrigos bei pasipūtimas.
Tenka pripažinti, kad tuos dvejus metus ir Seimo pirmininkas, ir premjeras demonstravo, kad jie sutinka būti vieno pasipūtėlio vasalais, įsipainiodavo į įvairius skandalus puolant LRT ar VTEK-ą, pataikavo ponui pildant jo užgaidą prikurti tuščiavidurių komisijų ir darbo grupių, perėmė savo pono įpročius visiems nurodinėti ir galiausiai patys tapo tokie patys, kaip ir Kultūros pirmininkas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neseniai pasakė, kad VTEK-as patiria reputacinę krizę. Gerbiamas pirmininke, o Jūs su premjeru ar nepatiriate asmeninės reputacinės krizės?
Užgesinti kilusius politinius gaisrus bus sunku, tačiau įmanoma. Tereikia, kad premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pagaliau suprastų, kad jie išrinkti dirbti ne vienam Agrokoncernui, o visiems Lietuvos žmonėms. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kreipiuosi ir į jus, būkite drąsūs ir nepasiduokite vieno ar kelių žmonių šantažui. Kažkada buvome kartu ir kviečiu toliau dirbti tuos darbus, apie kuriuos kalbėjome prieš rinkimus. Tik jūs pajėgūs sustabdyti iš jūsų lyderių plūstantį melą. Jūs galite pareikalauti, kad Kultūros komiteto pirmininkas nebejuokintų žmonių savo emociniais išsišokimais ir pagaliau pradėtų rimtai ką nors dirbti.
Kai prieš daugiau kaip dešimt metų Paryžiaus gatvėse liejosi smurtas ir riaušės, Prancūzijos valdžia, be kitų priemonių, nutarė visiems jauniems žmonėms nemokamai užprenumeruoti laikraštį. Kad jauni žmonės skaitytų ir sužinotų, kas vyksta krizės apimtame pasaulyje ir kaip jame atrodo Prancūzija. Gerbiamas premjere, jeigu žiniasklaidą lyginate su kitu pelno siekiančiu verslu ir nematote jokio skirtumo, tai pabandykite atsakyti, kodėl Prancūzijos valdžia nedalino riaušininkams dešrelių ir sulčių, o pasiūlė nemokamai užprenumeruoti laikraščių? Laisva žiniasklaida visada būna nepatogi valdantiesiems, bet laisvas žodis gali tapti labai galingu ginklu ginant demokratiją, žmogaus laisves ir teisę į nuomonių įvairovę.
Premjere, jeigu Jūsų pasisakymai tame Vyriausybės pasitarime tebuvo emocinis proveržis ir toje kalboje tikrai nieko baisaus nebuvo, tai Jūs pateikite tą įrašą. Seimo nariai supras. Tačiau, jeigu Jūs tikrai manote, kad valstybės valdymas tėra diktatas mažesniam, silpnesniam ir kritiškai nusiteikusiai žiniasklaidai ar opozicijai, tai jūs gerai pagalvokite, ar į tą traukinį įsėdote ir ar apskritai nusipirkote bilietą. Gerai pasižiūrėkite ir į mašinisto veidą, galbūt jame atpažinsite ne politiką, o Agrokoncerno savininką. Tada Jūs dar turite laiko lipti lauk ir ieškotis kitokių draugų bei pagalvoti apie kitokias vertybes.
Siūlau valdantiesiems politinį sandėrį. Šiandien mes, opozicija, giname nuo valdžiažmogių demokratijos institucijas ir savo rinkėjų teisę gauti objektyvią, politikų neredaguotą informaciją. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad ateityje reikės ginti ir kitus. Gali tekti ginti ir Ramūną Karbauskį nuo pykčio ekstazės apimtos Agnės Širinskienės. Ir mes, opozicija, padėsime, jeigu Jūs, “valstiečiai”, dabar padėsite apginti žmonių teisę žinoti.