Kultūra

Anagamos krosnyje menininkų kūrinius nudažė ugnis ir pelenai

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaryta keraminių skulptūrų simpoziumo „Anagama LT 2020“ paroda. Joje eksponuojami Lietuvos keramikų kūriniai, kurie buvo degami specialioje krosnyje – anagamoje, penkias paras be pertraukos ją kurstant.

Vilniaus rajone, Dūkštų apylinkėse veikiantis Karmazinų anagamos keramikos centras praėjusiais metais jau antrą kartą subūrė Lietuvos menininkus į keraminių skulptūrų simpoziumą „Anagama LT“.

Simpoziume dalyvavo skirtingų kartų profesionalūs keramikai: Agnė Šemberaitė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Algimantas Kazlauskas, Monika Gedrimaitė, Mingailė Mikelėnaitė, Egidijus Radvenskas, Eugenijus Čibinskas ir simpoziumo vadovė Beatričė Kelerienė.

Simpoziumo išskirtinumas – keraminės skulptūros degamos malkinėje aukštakrosnėje – Karmazinų anagamoje. Prieš ketverius metus istoriniame Karmazinų slėnyje keramikė B. Kelerienė įrengė malkinio degimo keramikos aukštakrosnę. Tokio tipo krosnys pasaulyje žinomos japonišku „anagama“ pavadinimu. Karmazinų anagama – vienintelė Lietuvoje ir viena iš keleto tokių keramikos aukštakrosnių, esančių Baltijos šalyse bei Skandinavijoje.

Degant keramiką anagamoje, spalvos ir faktūros išgaunamos liepsnoms piešiant besilydančiais medžio pelenais. Anagamos technika itin sudėtinga, bet leidžia išgauti specifinį atspalvių spektrą, faktūras, suteikiančias kūriniams nepakartojamo originalumo ir ypatingo tvirtumo.

„Anagama yra tik krosnis, o anagamos stebuklus paruošia meistrai, apgalvotai sudėdami kūrinius į krosnį ir pasirengdami degimo planą“, – sakė simpoziumo organizatorė B. Kelerienė.

Lietuvos keramikai turėjo galimybę patirti, kad kūrinių išdėstymas Karmazinų anagamoje, užtrukęs net keturias dienas, yra ypatingai svarbi proceso dalis, siekiant vienokio ar kitokio dekoro efekto. Anagamos meistrystė – tinkamai įvertinti, iš kokių medžiagų padarytas darbas, ir tinkamai suvaldyti malkų degimo temperatūros kaitą, liepsnų ilgį, sukurti aukštakrosnėje pakankamą pelenų kiekį, tinkamai nukreipti liepsnų liežuvius, nešančius išsilydžiusius pelenus tarp dešimčių ar šimtų darbų krosnyje.

114 valandų trukęs Karmazinų anagamos degimas vyko ekstremaliomis sąlygomis – Karmazinų slėnį buvo užgulęs rūkas, viduryje degimo orai atšalo ir prisnigo.

„Degant anagamą, svarbu tiksliai reaguoti į oro kaitos niuansus ir atitinkamai valdyti degimo procesą, matyt, panašiai kaip valdant burlaivį“ , – dalijosi įspūdžiais anagamos meistrė B.Kelerienė.

Po penkias dienas trukusio degimo, pareikalavusio 30 erdmetrių specialiai atrinktų malkų, 5 metrų ilgio Karmazinų anagama aušo visą savaitę. Atvėrus išdegtą krosnį, rezultatais džiaugėsi visi simpoziumo dalyviai – skulptūros įgavo nepaprastų, tik anagamos keramikai būdingų spalvų ir raštų, susiformavusių iš išsilydžiusių medžio pelenų.

Keraminės skulptūros simpoziumą „Anagama_LT“ rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Paroda Keramikos paviljone veiks iki gegužės 7 dienos.

Panevėžio miesto dailės galerijos inf.

 

Gedimino Kartano nuotrauka

Parodoje „Anagama LT 2020“ eksponuojami aštuonių Lietuvos menininkų kūriniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Gal patiks?

Taip pat skaitykite:

Back to top button