Ilgaamžiškiausia, tvirčiausias tradicijas turinti, gausiausią publiką susikviečianti, vis staigmenų ir naujovių nepagailinti – liaudiškos muzikos šventė „Kapelmaušis“ neabejotinai yra vienas didžiausių ir svarbiausių ne vien Panevėžio rajono, bet, ko gero, ir visos Aukštaitijos renginių. O šiųmetė šventė-varžytuvės buvo dar įspūdingesnė nei anksčiau. Populiarusis renginys šventė 25-metį, tad įgijo naujų spalvų, gausiai susirinkusius žiūrovus ir dalyvius džiugino ypatingais gimtadienio akcentais.
Jubiliejinis „Kapelmaušis“ žavėjo gebėjimu scenos vyksmu įprasminti tautinio paveldo reikšmę, priminti baltišką praeitį. Senąsias protėvių tradicijas užburiančiu šokių spektakliu pademonstravo svečiai iš Latvijos – kone pusantro šimto Rygos technikos universiteto ansamblio „Vektors“ ir šokių mokyklos „Dzirnas“ šokėjų.
Latviai kartu su lietuviais, suvažiavusiais iš visų šalies etnografinių regionų, surengė ir įspūdingą abiejų baltų tautų tradicinių nacionalinių kostiumų pristatymą. Jame ypatingas vaidmuo teko šeimininkams aukštaičiams – savam kraštui atstovavę miežiškiečiai ne tik drabužiais pasipuikavo, bet ir smagių nutikimų pripasakojo, padainavo, pagrojo. Ir sulaukė padėkų už tai, kad išlaikė vienintelę nuo pat pirmųjų „Kapelmaušio“ metų jame dalyvaujančią kapelą – „Rudenėlį“ (vad. Gražina Krikščiūnienė).
Padėkų, sveikinimų šventėje būta daugybės – organizatoriai, šventės globėjas meras Povilas Žagunis, rajono savivaldybės, kitų svarbių institucijų atstovai pagerbė „Kapelmaušio“ sumanytojus, kūrėjus, senbuvius, renginį auginant ir puoselėjant daugiausiai dirbusius žmones. Pasidžiaugta pastarųjų indėliu išjudinant krašto kultūrinį gyvenimą – juk prieš ketvirtį amžiaus surengtame pirmajame „Kapelmaušyje“ griežė vos trys kolektyvai, o atsiradus šventės tradicijai kapelų susibūrė tiek, kad dabar visos į didžiąją sceną netelpa, tenka organizuoti atrankas.
Šiemetinėje atrankoje dalyvavo net 19 kapelų iš įvairių Aukštaitijos vietovių, pagrindinėse varžytuvėse dalyvauti pakviestos 8 geriausios. Jos komisijos ir žiūrovų vertinimui pateikė po tris įspūdingiausius savo repertuaro kūrinius: skambėjo maršai, polkos, valsai, lyriškos ir šokti išjudinančios liaudies dainos. Pradžioje kiek nedrąsiai stebėjusi pasirodymus, į varžytuvių pabaigą publika išsijudino ir pritarti dainininkams, ir net šokti. O skaičiuojant komisijos ir žiūrovų balsus dar vieną įspūdingų šokių programą pademonstravusiems latviams jau sukėlė tikras ovacijas.
Dalijant prizus pasirodė, kad jų nusipelnė visi Aukštaitijos krašto liaudiškos muzikos kapelų šventės-varžytuvių „Kapelmaušis 2017“ kolektyvai. Apdovanojimai už geriausiai atliktus privalomuosius kūrinius atiteko Biržų „Širvėnai“ (vad. Vaidota Malinauskienė), Tiltagalių „Lėvenai“ (vad. Igor Švedko) ir Berčiūnų „Sanžylai“ (vad. Sigita Čekavičienė). Ramygalos „Ramgala“ (vad. Virginijus Kazlauskas) apdovanota už geriausią tautinio kostiumo ir muzikos dermę.
Prizines vietas komisija išdalijo taip: trečiąją skyrė Paįstrio „Gegužinei“ (vad. Jolita Rutkauskienė), antrąją – Smilgių „Aušrinei“ (vad. Alvydas Čepauskas), pirmąją – Visagino „Samanyčiai“ (vad. Aurimas Gudas). Abu svarbiausi apdovanojimai nukeliavo Miežiškių kapelai „Ratasai“ (vad. Raimondas Grikšelis) – komisija jai skyrė Didįjį prizą, o žiūrovai rekordiniu balsų skaičiumi dovanojo savo simpatijų prizą.
Šventės organizatorius Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centras dėkingas puikią nuotaiką kūrusiems muzikantams, dainininkams, šokėjams, itin gausiai susirinkusiai publikai ir visiems padėjusiems surengti jubiliejinį „Kapelmaušį“: konsultantams – Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, pagrindiniams rėmėjams – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, rėmėjams – bendrovėms „Margučiai“, „Dembavos medelynas“, „Radviliškių kaimo kepykla“, „Muzikinis rūsys“, Egidijaus Murmoko įmonei, įmonei „Ekospauda“, ūkininkui Stasiui Rudžiui, informaciniams rėmėjams – laikraščiams „Sekundė“ ir „Tėvynė“.
Miežiškių kultūros centro informacija Miežiškių kultūros centro nuotraukos (autorius Gintaras Lukoševičius
