Užtikrinę papildoma finansavimą jaunimui, mokslui ir ūkio augimui, europarlamentarai trečiadienį pritarė kitų metų ES biudžetui.
Dėl kitų metų ES biudžeto pavyko sutarti iš antro karto – pirmosios Parlamento ir ES Tarybos derybos nedavė vaisių. Europarlamentarams pavyko padidinti paramą studentams, mokslininkams, jaunimui, taip pat smulkiajam ir vidutiniam verslui. Papildomai bus remiama ir kova su klimato kaita, taip pat migracijos ir nedarbo problemų sprendimas.
Derybose daugiausia diskusijų kėlė programų „Erasmus+“ bei „Horizontas 2020“ finansavimas. Galiausiai sutarta joms papildomai skirti atitinkamai 240 mln. eurų ir 150 mln. eurų. Darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui EP papildomai iš viso užtikrino 688,5 mln. eurų.
Europarlamentarai didesnį finansavimą numatė Europolui ir Eurojustui, o papildomą 171 mln. eurų paskyrė artimiausioms ES kaimynėms Vakarų Balkanuose, Rytų Europoje, Šiaurės Afrikoje, taip pat Jungtinių Tautų pagalbos misijai Palestinoje ir besivystančioms valstybėms.
EP 15 mln. eurų padidino finansavimą ES valstybėms, nukentėjusioms nuo kiaulių maro.
Dėl blogėjančios demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių padėties Turkijoje parama šiai valstybei apkarpyta 146,7 mln. eurų.
Iš viso kitų metų ES biudžeto įsipareigojimai sudaro 165,8 mlrd. eurų, mokėjimai – 148,2 mlrd. eurų. Už tokį 2019 m. ES biudžetą balsavo 451 EP narys, prieš buvo 142, o susilaikė 78. ES piliečiams, regionams, miestams, žemdirbiams bei verslui atitenka apie 94 proc. ES biudžeto, o administracinėms reikmėms išleidžiama per 6 proc.
