Šiandien prasideda juodasis penktadienis, neabejoju, daugelis internete ieškosite kuo nudžiuginti savo artimuosius, tačiau lygiai taip pat šiuo metu suaktyvės ir norintys iš to nesąžiningai pasipelnyti.
Kaip tik vakar derybose su ES Taryba pasiekėme susitarimą dėl didesnės vartotojų apsaugos nuo sukčių, apgaulės būdu internete siekiančių išvilioti iš žmonių pinigus. Nuo šiol visoje ES visi mokėjimo paslaugų teikėjai privalės patikrinti, ar darant pavedimą nurodyta banko sąskaita atitinka nurodytą jos savininką, užtikrinti didesnį saugumą ir panašiai. Tokia rekomendacija yra jau kuris laikas, tačiau nuo šiol tai bus prievolė visoje ES. Sukčiavimo atveju neįgyendinus šių reikalavimų, pats paslaugos teikėjas bus laikomas atsakingu už vartotojui padarytą žalą.
Tai svarbus lūžis teisėkūroje, nes lygšiol įstatymai atliepė tą patį sentimentą, kurį dažnai tenka aptikti ir interneto komentaruose – “auka pati kalta”, “štai koks kvailas žmogus, kad sukčiai jį apgavo.” Dėl to žmonės apskritai vengia imtis veiksmų. Tyrimai rodo, kad tik apie trečdalis žmonių išdrįsta kreiptis į tarnybas ar net pasipasakoti savo artimoje aplinkoje, nes paprasčiausiai jaučia pyktį ir gėdą. Taip neturėtų būti – bet kokioje situacijoje auka turėtų sulaukti empatijos ir paramos.
Visiems tikintiems, kad jie negalėtų nukentėti, verta prisiminti, kaip visai neseniai vienas viską visuomet kiaurai permatantis politikas suskubo patikėti, kad JAV prezidento administracija jį asmeniškai įvertino, pastebėjo ir atsiuntė jam lėktuvo bilietus. Du kartus iš eilės. Taip pat verta turėti omeny, kad dėka tobulėjančio DI, labai sparčiai tobulės ir sukčių įrankiai, kurie seka, skaito mūsų komentarus, vis geriau gali imituoti tiek asmeninį ryšį, tiek “suprasti”, kas mus domina ir taip toliau. Ir dabar skaičiai iškalbingi – vien pernai ES gyventojai taip patyrė 4.2 milijardo eurų žalos. 86% atvejų liko už tai patys atsakingi. Labai tikėtina, kad daugelis savo artimoje aplinkoje turime žmonių, kurie vienu ar kitu gyvenimo etapu tapo sukčių aukomis, tačiau patys apie tai net nežinome.
Todėl ir pradėjome dirbti ties šiuo klausimu. Svarbiausia yra tai, kad įsigaliojus šiam įstatymui įsigalios dar du visiškai nauji precedentai:
Jeigu sukčiai žmogų apgaus apsimetę mokėjimo paslaugų teikėju, pvz, banku, kuriuo ir naudojasi, už tai taip pat atsakingas taps pats paslaugų teikėjas.
- Jeigu sukčiai tai padarys pasitelkę socialinius tinklus, bankai galės kreiptis į socialinius tinklus reikalaudami padengti patirtą žalą. Didelės platformos taip pat turės prievolę patikrinti, ar žmonės, kurie ten reklamuoja finansinius produktus, iš tiesų teisėtai teikia tokias paslaugas.
Taigi atsirado ir socialinių tinklų atsakomybės klausimas. Norėtųsi tikėti, kad jau šio žingsnio užteks, kad į sukčiavimą internete būtų atkreiptas didesnis dėmesys, tačiau, neabejoju, kad ateityje šį įstatymą teks plėsti. Bet tai pamatysime, o iki tol sutarimas numato kasmet padaryti esamos situacijos įvertinimą.
Jei kyla bent menkiausių abejonių, kodėl tai reikalinga, paskutinis skaičius turėtų jas galutinai išsklaidyti: pernai metais apie 10% visos Meta reklamos apyvartos atkeliavo iš sukčių ir prekiaujančių neleistina produkcija. Facebook tiesiogine to žodžio prasme uždirba (ir) iš tarpininkavimo sukčiaujantiems. Tad mums visiems derėtų į tai susitelkti rimčiau.
