142
Pasikartokime. Kaip kasmet, svarstant metinį miesto biudžetą. Suprantu, jog biudžeto sudarymas yra sudėtingas procesas, iš administracijos reikalaujantis įsiklausymo į įvairių miesto įstaigų poreikius ir valdančiųjų politikų prioritetus ar pasiūlymus. Tačiau, siekiant demokratiško valdymo, juk būtų sąžininga į šį procesą realiai, o ne formaliai, įtraukti ir opozicijos atstovus. Argi neturėtų būti bendras visų siekis, vardan Panevėžio ir jo gyventojų, subalansuoti miesto finansus pagal tikruosius gyventojų poreikius?…
Žvilgtelkim į biudžetą.
Pavyzdžiui. Negaliu sutikti su komitete skambėjusiu argumentu, jog miesto Įvaizdžio gerinimo biudžeto eilutė, didėjanti nuo 25 tūkst. eurų numatytų 2024 m. biudžete iki 50 tūkst. eurų 2025 m., yra “nedidelis pokytis”. Ji didėja dvigubai! Ir nepastebėjau, kad būtų koks krachas ištikęs miesto įvaizdį. Miesto žiniasklaida mirgėte mirga nuo antraščių apie apdovanojimus, miesto įvertinimą tarptautiniu lygiu ir pan. Neatrodo argumentuotai ir puošybos elementams skirtos eilutės didėjimas 10 tūkstančių, palyginti su 2024 metais panaudotomis tam lėšomis. Miesto partnerysčių projektams, komandiruotėms bei savivaldybės darbuotojų kvalifikacijos kėlimui skiriamos lėšos ir toliau išlieka neargumentuotai didelės, nepaisant to, kad pernai dalis jų net nebuvo išnaudota. Tai jas skiriant gal reikėtų remtis ne įprastomis, kasmet naudojamomis, formulėmis, o realiu poreikiu?…
Tačiau realaus poreikio turinčios sritys – jaunimo politikos stiprinimas, dalyvaujamasis biudžetas mokiniams, nevyriausybinių organizacijų lyderių ir bendruomenių narių kvalifikacijos kėlimas – išlieka finansuojamos minimaliai, nepaisant augančio jų aktualumo. Net pačiame biudžeto projekto matyti, jog pernai šiose srityse poreikis augo…
Jaunimo pilietiškumo skatinimas turi būti realus prioritetas. Dalyvaujamasis jaunimo biudžetas turėtų augti bent dvigubai, kad visos miesto bendrojo ugdymo mokyklos galėtų dalyvauti sprendimų priėmime. Dar 2022 m. Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga “Apskritasis stalas” pabrėŷė jaunų žmonių psichikos ir fizinės sveikatos klausimus. Remiantis Lietuvos moksleivių sąjungos apklausa, net 30 % 5–8 klasių ir 40 % 9–12 klasių mokinių niekada nesikreiptų į psichologą mokykloje. Jaunimas jau ne kartą siūlė steigti psichologų kabinetą jaunimo centre, Visuomenės sveikatos biure ar kitose nepriklausomose patalpose, kur jauni žmonės galėtų kreiptis savarankiškai. Deja, 2025 m. biudžete tam lėšos nenumatytos.
Kritikos nusipelno ir parkavimo vietų problema daugiabučių rajonuose – biudžete nenumatytos papildomos investicijos jų plėtrai, nors matome, kaip stipriai jos yra reikalingos. Perkrautos automobilių stovėjimo aikštelės lemia žaliųjų erdvių naikinimą ir vaikų žaidimų aikštelių nykimą. Tai problema, kuriai turi būti skiriamas dėmesys, jei norime užtikrinti patogias gyvenimo sąlygas visiems miesto gyventojams.
Turbūt ir studijuodama šių metų biudžeto projektą, su kolegomis opozicijoje, formuluojant pasiūlymus neturėjau didelių vilčių, ar bet kokių vilčių, kad į jas bus atkreiptas dėmesys. Nors pasiūlymai buvo teikiami subalansuoti: kur nuimti, kur pridėti… bet.
Juk miesto biudžetas 2025-aisiais dar bus tikslinamas ne kartą. Todėl kviečiu administraciją, nors labiau valdančiuosius politikus, išgirsti opozicijos siūlymus, kuriuose sugulė miesto gyventojų poreikiai.