Vienintelė Lietuvoje kankorėžių aižykla: kaip Dubravoje ruošiamos sėklos ateities miškams

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu vykdo vieną svarbiausių metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos, skirtos miškų atkūrimui ir įveisimui.

„Šių metų kankorėžių rinkimo sezonas nėra vienodas visoms rūšims – paprastosios pušies derlius vertinamas kaip vidutinis, o eglės kankorėžių surenkame gerokai mažiau. Darbų tempą šiemet riboja ir oro sąlygos, tačiau aižymo procesas vyksta nuosekliai, laikantis visų technologinių ir kokybinių reikalavimų, kad gautos sėklos būtų tinkamos ilgalaikiam naudojimui“, – sako VMU Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.

Šiemet miškininkai renka ir aižo paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ir paprastosios eglės (Picea abies) kankorėžius. Iki šių metų sausio 20 d. jau surinkta daugiau kaip 12 t  paprastosios pušies (planuojama surinkti iki 15 t) ir beveik 2,5 t paprastosios eglės kankorėžių.

Šiemet kankorėžiai renkami ne tik sėklinėse plantacijose ir medynuose, bet ir VMU Miško medžių selekcijos centre. Čia auginami vertingiausi miško medžių genotipai, atrinkti pagal produktyvumą, medienos kokybę ir atsparumą ligoms. Iš šių medžių gautos sėklos bus naudojamos tolimesnei selekcijai, sodmenų auginimui bei miškų genetinių išteklių atkūrimui.

Pirmieji paprastosios pušies kankorėžiai į aižyklą pristatyti praėjusių metų  gruodžio 10 d. Šiuo metu kankorėžių rinkimo ir aižymo darbai tęsiami, tačiau jų tempai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – darbus apsunkina stiprūs šalčiai ir stora sniego danga. Kankorėžiai renkami tiek nuo augančių medžių, tiek nuo nupjautų šakų ir viršūnių, derinant šiuos darbus su medžių lajų formavimu.

Kankorėžiai – iš visos Lietuvos

Į Dubravos medelyno aižyklą kankorėžiai atvežami iš visoje Lietuvoje esančių sėklinių objektų. Šiemet planuojama kankorėžius surinkti iš 12 genetinių draustinių, 4 sėklinių medynų, 15 sėklinių plantacijų bei apie 30 atrinktų aukštesnės selekcinės vertės medynų. Kiekvienam VMU medelynui yra priskirtos konkrečios sėklinės plantacijos, kuriose jis vykdo visą ūkinę veiklą.

Šiuo metu kankorėžius renka visi medelynai, tačiau derlius pasiskirstęs nevienodai – gausiausias jis šiuose medelynuose: Vainagių, Anykščių, Nemenčinės ir Strošiūnų. Daugiausia kankorėžių surinko Vainagių medelynas – beveik 4 tūkst. kg, Anykščių medelynas surinko daugiau kaip 2,5 tūkst. kg, Nemenčinės ir Strošiūnų medelynai – po daugiau kaip 2 tūkst. kg konkorėžių. Šiuo metu rinkimo darbus aktyviai tęsia Vainagių ir Nemenčinės medelynai.

Nuo kankorėžio iki sėklos – sudėtingas procesas

Į aižyklą atvežti kankorėžiai pirmiausia išvalomi ir pasveriami, vėliau džiovinami – šio proceso metu atsiveria kankorėžių žvyneliai. Po to kankorėžiai mechaniškai apdorojami specialiuose aižymo būgnuose, kuriuose sėklos atskiriamos nuo kankorėžių. Aižymo procesas yra ilgas ir daugiaetapis: tie patys kankorėžiai aižomi tris kartus, o išgautoms sėkloms pašalinami sparneliai, jos išvalomos ir išdžiovinamos iki nustatyto drėgnumo, tinkamo laikyti miško sėklų sandėlyje-šaldytuve.

Šiuo metu naujo derliaus sėklos dar nėra galutinai paruoštos. Vidutinė paprastosios pušies sėklų išeiga sudaro 1–1,1 procento. Minimalus paprastosios pušies kankorėžių kiekis, reikalingas sėjimo poreikiui patenkinti, yra apie 30 t, iš kurių planuojama gauti apie 310 kg sėklų.

Griežta sėklų kokybės kontrolė

Kiekvienai sėklų partijai Valstybinė miškų tarnyba (VMT) atlieka privalomus kokybės tyrimus. Vertinamas sėklų daigumas, dygimo energija, švarumas, gyvybingumas, taip pat tikrinama, ar sėklos nebuvo pažeistos kenkėjų ar ligų. Tik visus reikalavimus atitinkančios sėklos patenka į ilgalaikį rezervą ir naudojamos miško sodmenų auginimui.

Sėklų rezervas – miškų atkūrimo garantas

Jei miško medžiai nederėtų vienerius ar net kelerius metus iš eilės, sukauptas sėklų rezervas leidžia užtikrinti, kad VMU medelynai kasmet galės išauginti reikiamą sodmenų kiekį. Priklausomai nuo medžių ir krūmų rūšies, sėklos saugomos nuo vienerių iki dešimties metų.

Šiuo metu Dubravos medelyno sėklų saugykloje-šaldytuve iš viso saugoma beveik 5,5 tūkst. kg įvairių rūšių sėklų. Didžiausi rezervai sukaupti paprastosios eglės – beveik 4 tūkst. kg, kas leidžia užtikrinti sėjimo poreikį 7–8 metams. Karpotojo beržo sėklų saugoma daugiau kaip 800 kg, juodalksnio – virš 500 kg. Paprastosios pušies sėklų šiuo metu saugykloje yra 79 kg, o naujas derlius dar ruošiamas, nes nurodytas kiekis atspindi surinktus kankorėžius, o ne galutinai paruoštas sėklas.

Miškininkų teigimu, anksčiau paprastojo ąžuolo gilės buvo pasėjamos iš karto, nes nebuvo technologijų, leidžiančių jas išlaikyti ilgiau. Šiandien taikoma pažangi gilių termoterapijos technologija, kuri suteikia galimybę sėklas saugoti net iki 2 m.

„Sėklų rezervas yra tarsi miškų atkūrimo saugiklis. Net ir tais metais, kai miško medžiai dera prastai arba visai nedera, sukauptos sėklos leidžia užtikrinti, kad miškų atkūrimas ir įveisimas nesustos. Todėl rezervo kaupimas ir jo kokybės išsaugojimas yra vienas svarbiausių mūsų darbų“, – pabrėžia E. Kaluina.

Lietuviškos sėklos – ir pasaulio genų bankui

Dalis VMU paruoštų sėklų skirta ne tik Lietuvos miškams. Šių metų spalio mėnesį VMU paruoštas sėklas planuojama siųsti  į Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą Norvegijoje. Tikslios siunčiamos rūšys ir kiekiai dar bus nustatyti, nes šį procesą administruoja VMT  Miško genetinių išteklių skyrius.

Iš sėklų – milijonai sodmenų

Iš paruoštų sėklų VMU medelynai kasmet išaugina milijonus kokybiškų sodmenų, kurie naudojami valstybinių miškų atkūrimui ir įveisimui, taip pat parduodami Lietuvos ir užsienio pirkėjams.

Miškininkai kviečia gyventojus ir įmones, planuojančias miškų įveisimą ar atkūrimą, iš anksto kreiptis į artimiausią VMU medelyną ir sudaryti sodmenų auginimo sutartis – tai užtikrinat reikiamą sodmenų kiekį tinkamu laiku.