Nuo šio rugsėjo prasidėjus visuotiniam įtraukiajam ugdymui specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis bendrojo ugdymo švietimo įstaigose nepakito. Bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse kartu su savo bendraamžiais šiais mokslo metais mokosi šiek tiek daugiau nei 48 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie, kaip ir ankstesniais metais, sudaro apie 15 proc. visų šalies mokinių. Naujų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklose vidutiniškai padaugėjo po 1–2, bet šiemet ūgtelėjo ir bendras mokinių skaičius.
„Mūsų švietimo bendruomenė žengė didelius žingsnius pirmyn, kad visi Lietuvos vaikai galėtų mokytis kartu. Svarbu paminėti ne tik kelerius pastaruosius metus augantį valstybės finansinį indėlį šalies mokykloms rengiantis plačiau taikyti įtraukiojo ugdymo principus, bet ir pamažu besikeičiantį mokyklų, pedagogų bendruomenės požiūrį, interesą patiems mokytis ir pažinti įvairių poreikių, galių vaikus.
Labai skatinu savivaldybių atstovus, mokyklų vadovus, pedagogus, švietimo pagalbos specialistus, mokinio padėjėjus naudotis nacionalinių konsultacinių centrų, regioninių specialiojo ugdymo centrų paslaugomis – visos jos teikiamos nemokamai, o turėdami žinių geriau suprasime vieni kitus, išvengsime nepageidaujamų situacijų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Švietimo įstaigoms savo pagalbą ir patirtį siūlo keturi nacionaliniai konsultavimo centrai.
Lietuvos įtraukties švietime centras teikia konsultacijas dėl mokymosi sutrikimų, elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymo. Taip pat į Centrą gali kreiptis savivaldybių atstovai dėl mokymų mokytojų padėjėjams. Centro specialistai, esant poreikiui, gali atvykti į konkrečią savivaldybę ir mokytojų padėjėjams surengti nemokamus mokymus dėl darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras rengia mokymus, konsultuoja (taip pat ir vyksta į mokyklas konsultuoti) dėl vaikų, turinčių regos sutrikimų, ugdymo, švietimo pagalbos teikimo jiems, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo ir ugdymosi aplinkos pritaikymo.
Dėl vaikų ir mokinių, turinčių klausos sutrikimų, ugdymo konsultacijų ir pagalbos galima kreiptis į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.
„Diemedžio“ ugdymo centro specialistai teikia konsultacijas, vyksta į mokyklas, rengia mokymus apie vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, ugdymą, ugdymo metodikas ir kt.
Mokyklas nemokamai konsultuoja, vyksta į švietimo įstaigas bei mokymus rengia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Čia galima kreiptis atsižvelgiant į savo gyvenamąją vietą.
Priminsime, jog jau dirbantiems pedagogams valstybė suteikia galimybę nemokamai įgyti antrąją švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją – nuo 2022 m. vykdomas priėmimas į švietimo pagalbos specialistų specializacijos studijų vietas.
Taip pat Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į tris nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties tema – jomis naudotis gali visi pedagogai, norintys pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas.
Nuo 2020 metų, kai buvo įstatymiškai priimta visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata, valstybė nuosekliai dėjo pastangas kurdama įtraukiojo ugdymo ekosistemą. 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų: padidėjo beveik 100 mln. EUR nuo 74 mln. eurų 2020 m. iki 164 mln. eurų 2024. Įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms. Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokinio padėjėjų skaičius padidėjo 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto. Šių metų preliminariais duomenimis švietimo pagalbos specialistų padaugėjo 250 pareigybių.
