Versle kuria ir stato Lietuvą, Šaulių sąjungoje mokosi ją ginti

Saulius Ramoškevičius dirba pardavimo projektų vadovu gamybos įmonėje – jo kasdienybėje eksporto rinkos, klientai, projektai ir verslo sprendimai. Šaulių sąjungoje jo įprastas gyvenimas apsiverčia. Čia jis mokosi karo inžinerijos – srities, apie kurią pats sako paprastai: tokių dalykų civiliniame gyvenime neišmoksi.

Tačiau kelias iki jos prasidėjo gerokai anksčiau. Ir ne nuo inžinerijos.

Sprendimą atidėliojo

Pirmą kartą rimtai susimąstyti, kaip pats gintų Lietuvą, Saulių privertė 2014-ieji – Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir prasidėjusi agresija Rytų Ukrainoje.

Tačiau gyvenimas grįžo į įprastas vėžes, o mintis taip ir nevirto veiksmu.

Antrą progą sau Saulius buvo numatęs 2019-aisiais – Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio metais. Ši data jam turėjo ir asmeninę prasmę: lygiai prieš šimtą metų, 1919-aisiais, jo senelio brolis tapo savanoriu ir dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. Atrodė simboliška po šimtmečio pačiam žengti panašų žingsnį.

Tačiau ir tąkart sprendimą nustelbė kasdienybė.

2022 metų vasario 24-ąją rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Saulius sau pasakė: daugiau atidėlioti negaliu.

Kovo 11-ąją Saulius pateikė prašymą stoti į Lietuvos šaulių sąjungą, o birželį jau davė šaulio priesaiką.

Atėjo be karinės patirties – todėl mokėsi visko, ką galėjo

Karinės patirties Saulius neturėjo. Užtat, kaip pats sako, buvo „ištroškęs įgūdžių“.

Per daugiau nei ketverius metus baigė kulkosvaidininko, priešakinio stebėtojo, pirmosios medicinos pagalbos, instruktoriaus, specialiųjų priemonių panaudojimo, ginklo šaulio tarnybai ir FPV drono operatoriaus mokymus.

„Šaulių sąjungoje iš tikrųjų galima išmokti labai daug dalykų. Priklauso nuo vidinės motyvacijos ir nuo to, kaip greitai atrasi tai, kas patinka“, – sako Saulius.

Jam pačiam tokiu atradimu tapo karo inžinerija. Kai buvo pasiūlyta prisijungti prie inžinierių rengimo, Saulius buvo tarp kelių rinktinės šaulių, panorusių išbandyti šią sritį.

„Išbandęs visą eilę kitų mokymų ir specializacijų supratau, kad karo inžinerija yra būtent ta sritis, kurioje norėčiau labiausiai gilinti savo žinias ir kuriai norėčiau atsiduoti.“

Kliūtis reikia ne tik statyti, bet ir įveikti

Karo inžinerijos Saulius mokosi jau beveik dvejus metus. Mokymų tempas pritaikytas prie šaulių galimybių – žmonių, kurie turi darbus, šeimas ir kitų įsipareigojimų. Tačiau pati programa plati, o daliai užduočių reikalingos priemonės ir infrastruktūra, kurių civiliniame gyvenime tiesiog nepasieksi.

Todėl didelė dalis mokymų vyksta kartu su Lietuvos kariuomene, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono bazėje, kur teoriją keičia praktinės užduotys.

O ką iš tiesų veikia karo inžinierius?

Viena užduotis – padėti savoms pajėgoms judėti: šalinti ar įveikti kliūtis ir atverti joms kelią. Kita – daryti užtvaras priešininkui, riboti jo manevrą. Dar viena plati sritis – karių išgyvenamumas: maskavimas, apkasai, tranšėjos, priedangos. Greta to – sprogdinimo darbai, kuriems reikia išmanyti ne tik sprogstamąsias medžiagas, bet ir tai, kaip jos veikia skirtingas konstrukcijas.

Paklaustas, kiek viso to mokėjo prieš pradėdamas, Saulius atsako trumpai:

„Viskas buvo nauja. Šitų dalykų civiliniame gyvenime neišmoksi.“

„Versle mes kuriame ir statome Lietuvą, o čia mokomės ją ginti“

Sauliaus darbas ir šauliška veikla iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip du skirtingi pasauliai. Vienur – eksporto rinkos, pardavimo projektai, derybos ir gamybos verslas. Kitur – kliūtys, įtvirtinimai ir karo inžinerijos užduotys.

Pats Saulius šį kontrastą sutalpina į vieną sakinį:

„Versle mes kuriame ir statome Lietuvą, o čia mokomės ją ginti.“

Vis dėlto abiejose srityse neapsieisi be planavimo, darbo su žmonėmis ir atsakomybės už priimtus sprendimus. Šaulių sąjungoje Sauliui imtis ir vado pareigų – priimti sprendimus, nuo kurių priklauso visos komandos darbas.

Tačiau didžiausią skirtumą jis mato savyje. Žmogus, kuris prieš ketverius metus atėjo į Šaulių sąjungą neturėdamas karinės patirties ir nežinodamas, kur šis kelias nuves, šiandien, anot Sauliaus, gerokai nustebintų tuometį save.

Per tą laiką buvo ne tik kursai ir nauji įgūdžiai. Buvo pratybos, žmonės šalia, atsakomybė ir situacijos, kuriose teko išbandyti save. Saulius sako matęs ne vieną atvejį, kai šaulystėje įgytas pasitikėjimas savo jėgomis persikėlė ir į asmeninį gyvenimą – žmonės ėmė drąsiau veikti, priimti sprendimus, siekti savo tikslų.

Ateik dabar, kad vėliau nereikėtų rūpintis tavimi

Paklaustas, kodėl verta ateiti į Šaulių sąjungą, Saulius ilgai nevardija kursų ar specializacijų.

„Ateikite, kad išmoktumėte. Kad, kai reikės, nereikėtų jumis rūpintis, o jūs galėtumėte pasirūpinti kitais.“

O savo kelią jis apibūdina metafora:

„Šaulių sąjunga – kaip derlinga dirva, o aš – kaip sėkla. Pasėjau save ir augu drauge su kitais.“

Nuo kadaise atidėto sprendimo iki karo inžinerijos mokymų – Sauliaus istorijoje svarbiausia ne tai, kiek kursų jis baigė. Svarbiau, kad pagaliau rado sritį, kurioje nori likti ir augti toliau.