2024, balandžio 14, Sekmadienis

Vasario melagienų srautas Lietuvoje: antivalstybinių ir antiukrainietiškų naratyvų suintensyvėjimas

Pilietinio atsparumo iniciatyva (angl. Civic Resilience Initiative) su Oxylabs sukurto „Awario“ duomenų  analizės įrankio pagalba vykdo nuolatinį dezinformacijos stebėjimą Baltijos šalių medijų erdvėje. Šios veiklos  tikslas – sistemingai kovoti su žalingu socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių ir kitų komunikacijos kanalų  naudojimu melagienų skleidimui Baltijos regione, analizuojant didžiausios sklaidos sulaukusias kampanijas. 

Didžiausio įsitraukimo socialiniuose tinkluose sulaukusios naujienos 

Visą šių metų vasario mėnesį, Lietuvos socialiniuose tinkluose buvo matomas didelis vartotojų aktyvumas.  „Awario“ socialinės medijos stebėjimo įrankis nustatė, kad didžiausią auditorijos įsitraukimą sužadinusios  istorijos buvo šios: 

  • Aleksejaus Navalno mirtis ir ją lydėjusios pasekmės, įskaitant jo žmonos Julijos Navalnajos kalbą,  spėliones apie galimą jo mirties poveikį karui ir diskusijas apie Arkties kalėjimą, kuriame Navalnas  buvo laikomas iki mirties. 
  • Tebevykstantis Izraelio ir Hamas karas, žiniasklaidos priemonėms skiriant dėmesį Hamas  svarstymams dėl pasiūlytų paliaubų Gazos ruože. 
  • Neseniai pradėtas tyrimas dėl įtartinų finansinių operacijų, susijusių su milijonų eurų pasisavinimu  įtariamu buvusiu BaltCap infrastruktūros fondo partneriu Šarūnu Stepukoniu. 
  • Rusijos karas prieš Ukrainą, aptariant įtartinus Putino planus įkurti demilitarizuotą zoną Ukrainoje ir  tai, kad ukrainiečių kariai Avdijivkos mieste nužudė daugiau nei 7000 Rusijos karių ir žadėjo  „baisiausią įmanomą“. 
  • Oficiali 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos pradžia, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)  išdavus parašų rinkimo lapus 10-iai kandidatų į prezidentus, siekiantiems užsitikrinti savo  kandidatūras. 
  • Neseniai priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas, kad Lietuvos  prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė  įstatymą, pasinaudodami valstybės lėšomis privačiam vizitui Londono Karališkajame operos teatre,  taip sumaišydami privačius ir viešuosius interesus. 
  • „Radarom“ lėšų rinkimo kampanija Ukrainai paremti, minint dvejus metus nuo Rusijos invazijos  Ukrainoje pradžios, kurios metu lietuviai paaukojo daugiau nei 8,5 mln. eurų.
  • Sprendimas išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę dailiojo čiuožimo atstovei amerikietei Allison  Reed. 

    Kremliui palankūs portalai Lietuvoje dalį šių naujienų pasitelkė siekdami palaikyti nuolatinį valdžią  kritikuojančio turinio srautą. Žiniasklaidos stebėjimo įrankiai atskleidė, kad didžiausią auditorijos  susidomėjimą su Kremliumi siejamose žiniasklaidos priemonėse sukėlusios istorijos buvo susijusios su  Lietuvos vidaus problemomis. Kremliui palankūs leidiniai plačiai nušvietė Šarūno Stepukonio bylą, teigdami,  kad jis „dirba ne vienas“, ir įvardijo konkrečius valstybės pareigūnus, kurie „stovi už viso to sąmokslo“.  Specifinės žiniasklaidos priemonės taip pat atvirai kritikavo valdančiuosius politikus, abejodamos jų  skaidrumu. Šie šaltiniai vasario mėnesį daugiausia taikėsi į Moniką Navickienę ir Justą Džiugelį, kaltindami  juos, atitinkamai, nepotizmu ir lobizmu. Tuose pačiose portaluose, pastebimas ir dažnai pasikartojantis labai  neigiamas imigrantų vaizdavimas, pavyzdžiui, pateikiant tokias retorines antraštes kaip „Migrantai daro, ką  nori?, ir nagrinėjant konkrečius galimus užsienio piliečių nusikaltimų atvejus. 

    Karo Ukrainoje metines lydėjo antiukrainietiškų naratyvų suintensyvėjimas 

    Kadangi 2024 m. vasario 24 d. žymi dvejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tą  dieną taip pat išaugo straipsnių, susijusių su Ukraina, skaičius Kremliui palankioje medijoje. Skelbtuose  straipsniuose buvo kalbama esą „Lietuva į karą Ukrainoje stos kartu su lenkais, siųsdama savo karius“.  Straipsniai kritikavo vyriausybę, teigdami, kad „Lietuvai nereikia karo su rusais, kurį ruošia ši išdavikiška  vyriausybė“, Ukrainos pergalė straipsniuose buvo vaizduojama kaip sunkiai įmanoma, o jos valdžia – kaip  „nepatikima“. Straipsniuose diskredituota ir lietuvių teikiama parama Ukrainai, hipotetiškai klausiant „kas  iš tikrųjų gauna naudos iš visų šių lėšų rinkimo akcijų”, referuojant į tą pačią dieną finišą pasiekusią  „Radarom“ kampaniją. Per šį ataskaitinį mėnesį Kremliui artimos žiniasklaidos priemonės taip pat plačiai  nušvietė JAV žurnalisto Tuckerio Carlsono interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Straipsnių  autoriai tvirtino, kad pokalbyje buvo aptariamos tokios svarbios temos kaip karo su NATO grėsmė, „tikroji“  padėtis Ukrainoje, bei galimas pasaulinis branduolinis konfliktas.  

    Vasario mėnesį, iš viso buvo tikrinami 527 straipsniai iš keturių Lietuvoje vis dar veikiančių Kremliui palankių žiniasklaidos priemonių: 77.lt, bukimevieningi.lt, ekspertai.eu ir laisvaslaikrastis.lt. Aktyviausias iš jų buvo  naujienų portalas 77.lt, per vasario mėnesį išleidęs 325 straipsnius arba net 62% visų patikrintų straipsnių.  Oficialus tos pačios žiniasklaidos priemonės „Facebook“ puslapis taip pat išlaikė aukštą intensyvumo tempą  – išleido 152 įrašus, t.y. vidutiniškai daugiau nei penkis įrašus per dieną. Svarbu pažymėti, kad išsiskiriantis  portalo reguliarumas ir aktyvumas reikalauja atidžios stebėsenos ir analizės. 

    Antiukrainietiški naratyvai – ir „Facebook“ socialiniame tinkle 

    Įdėmiau analizuojant „Facebook“ platformą, tarp aktyviausių jos puslapių – vienas pagrindinių  antivalstybinių veikėjų ir žinomas įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas, viešai žinomas Celofano  slapyvardžiu. Svarbu pažymėti, kad žiniasklaidos priemonė 77.lt taip pat yra stipriai susijusi su tuo pačiu  asmeniu. Savo „Facebook“ puslapyje „Celofanas LIVE“ jam pavyko išlaikyti stulbinamą tempą – per vasarį  paskelbė net 74 įrašus. Nors tai buvo kiek mažiau, lyginant su 105 įrašais per sausį, verta priminėti, kad Celofanas šiuo metu yra laikomas įkalinimo įstaigoje, o jo puslapis vis dar sugeba išlaikyti pabrėžtiną  aktyvumą.

Vasario melagienų srautas Lietuvoje: antivalstybinių ir antiukrainietiškų naratyvų suintensyvėjimas
Ekrano nuotrauka, referuojanti į nukabintą Ukrainos vėliavą Trakų pilyje.

Vienas įrašas iš vasario mėnesio „Celofanas LIVE“ puslapio įrašų išsiskyrė paramą Ukrainai menkinančiu  naratyvu: jame matoma susirašinėjimo ekrano kopija su Trakų pilies nuotrauka ir žinute „jau pašalinta“,  

referuojančią į ten kabėjusią Ukrainos vėliavą. Pokalbio ekrano kopija buvo pasidalinta su trumpu įrašo  autoriaus komentaru: „Mums pavyko! Ačiū drąsiems žmonėms!” Daugiau nei 400 komentarų išreiškė  masinį pritarimą tokiam žingsniui, „didžiulę pagarbą“, gyrė „tokią drąsą“, tvirtino, kad „pagaliau  susigrąžinome Trakus“. Panašus turinys, menkinantis Lietuvos paramą Ukrainai ir pabrėžiantis gerai žinomą  Kremliaus naratyvą apie Ukrainos prioretizavimą aptinkamas visame „Celofanas LIVE“ puslapyje. 

Neigiami sentimentai ir Lietuvos žiniasklaidoje 

Analizuojant kasdienį turinio pasiskirstymą Lietuvos žiniasklaidoje, verta paminėti, kad vasario 24 d., minint  dvejus metus nuo visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, matomas šios tematikos straipsnių išaugimas: jie  per dieną pasiekė beveik 500 000 medijos vartotojų. „Awario“ medijų stebėjimo priemonė atskleidė, kad  16% šiuo įrankiu užfiksuotų straipsnių buvo stipriai neigiamo sentimento. Analizės metu pastebimas  nuoseklumas Rusijos karo Ukrainoje kontekste platinant anti-ukrainietiškus ir anti-valstybinius naratyvus.  Taip pat, verta paminėti, kad žiniasklaidos stebėjimo įrankiai negali atpažinti sarkazmo, kurį labai dažnai  naudoja Kremliui palankūs veikėjai, todėl neigiamo sentimento procentas gali būti daug didesnis nei nurodo  automatizuoti įrankiai. 

Dezinformacijos stebėjimą ir analizę (angl. „Tracking and Fighting Disinformation“) Batlijos šalyse  įgyvendina Pilietinio atsparumo iniciatyva, remiama Google. Daugiau informacijos apie projektą  https://balticdisinfo.eu/

- Reklama -

Naujausi straipsniai